Ir tai pasiteisino. Lietuvos delegacija, kurios daugumą sudarė Sąjūdžio kelti delegatai, buvo ypač vieninga.
Lietuvos komunistų partijos kelti delegatai suvažiavime irgi neoponavo Sąjūdžio pozicijai. Tarp delegatų buvo tik du du atviri Lietuvos valstybingumo priešai.
Dauguma Lietuvos delegatų suvažiavime aktyviai reiškėsi, o jų veiklą susidomėję sekė žmonės Lietuvoje (daugelis suvažiavime sakytų kalbų buvo transliuojama TV ) Vytauto Landsbergio kalba suvažiavime:
Nors buvo sulaukta nemažai prieštaravimų Lietuvos delegatų mintims (ypač iš frakcijos „Sojuz“, kuri vienijo pačius aršiausius imperininkus), bet kai kur pavyko pasiekti ir suvažiavimo pritarimo. Pavyzdžiui, dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą tvarkos, – kad deputatai nuo respublikų būtų renkami tos respublikos atstovų.
Suvažiavime pavyko užmegzti draugiškus ryšius su kitų respublikų deputatais – Baltijos šalių, Gruzijos, Azerbaidžano ir kitų, Maskvos inteligentijos atstovais.
Aktyvūs Lietuvos delegatų veiksmai buvo pastebėti ir užsienio žurnalistų. Jie pageidavo susitikti su delegacijos nariais. Lietuvos TSR atstovybėje buvo surengta pirma spaudos konferencija, kur buvo galimybė išdėstyti savo tikslus ir veiklos programą.
Susitikime Vingio parke suvažiavimo delegatai atsiskaitė susirinkusiems žmonėms už savo veiklą Maskvoje, už priesakų, gautų išlydint į Maskvą, įvykdymą. Ir žmonės už tai buvo jiems dėkingi.
