Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis, generalinis konsulas Stanislawas Cygnarowskis, LLS pirmininkas Michalas Mackiewiczius, Visuomeninės Rasų kapinių draugijos pirmininkė Alicja Klimaszewska, Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adamas Blaszkiewiczius, tautinis jaunimas ir harcerai padėjo vainikus ant Rasų kapinėse palaidotų trijų lenkų pasienio apsaugos korpuso karių kapų: grandinio Wincenty Salwinskio bei eilinių Waclawo Sawickio ir Piotro Stachirowicziaus, kurie žuvo gindami Rasų kapines 1939 m. rugsėjo 18 d. sovietams užėmus Vilnių.
Padėjo vainikus ant Rasų kapinėse palaidotų trijų lenkų pasienio apsaugos korpuso karių kapų: grandinio Wincenty Salwinskio bei eilinių Waclawo Sawickio ir Piotro Stachirowicziaus, kurie žuvo gindami Rasų kapines 1939 m. rugsėjo 18 d. sovietams užėmus Vilnių.
1939 m. rugsėjo 17 d. Raudonoji armija įžengė į rytines Antrosios Respublikos žemes ties Narevo–Vyslos–Sano upėmis.
Tai buvo slapto Molotovo-Ribbentropo pakto, pasirašyto 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje, rezultatas, pagal kurį „Vokietijos ir SSRS interesų sferų siena ėjo Lenkijos teritorijoje“.
Po sovietų užpuolimos Lenkijoje buvo suimta daugiau nei 200 tūkstančių lenkų, tarp jų buvo karininkų, policininkų, žemės savininkų ir teisininkų. Visi Antrosios Respublikos piliečiai turėjo priversti įgyti sovietų pilietybę.
Prasidėjo masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą, buvo išvežta apie 1 mln. 350 tūkst. lenkų.
Apie 22,5 tūkst. Lenkijos karininkų žuvo Katynėje, Charkove ir Miednoje, iš kurių 7 tūkst. žmonių palaidojimo vieta iki šiol yra nežinoma.
