Kauno „Aušros“ gimnazijos ir Veršvų mokyklos, kurioje mokėsi R.Kalanta, mokiniai lėtai ir ritmiškai pagal megafono signalus pradėjo žygį per Laisvės alėją nuo Muzikinio teatro sodelio, kur 1972 m. susidegino R.Kalanta.
Paėję tris žingsnius į priekį, moksleiviai ir mokytojai per vieną žingsnį sugrįždavo.
Akcijos sumanytojas menininkas Jaras Ramūnas aiškino, kad Laisvės alėja yra visos šalies širdis, laisvės simbolis. „Kviečiame atsakyti į klausimą, ar pakankamai išsivalėme nuo trempėjų, mindžiotojų, ar pakankamai valome mūsų svarbiausią šalies gatvę“, – kalbėjo J.Ramūnas.
Moksleiviai imitavo karius, kurie šukavo Laisvės alėją po R.Kalantos susideginimo, gąsdindami hipius ir protestuotojus.
Pasak jo, moksleiviai imitavo sovietinius kareivius, kurie šukavo Laisvės alėją po R.Kalantos susideginimo, gąsdindami hipius ir protestuotojus.
„Šiais laikais tikriausiai jau neatsirastų tokių, kurie taip drąstiškai pasielgtų dėl tėvynės laisvės“, – svarstė prieš akciją J.Ramūnas.
Taip pat Kaune minint R.Kalantos žūtį, Muzikinio teatro sodelyje, prie paminklo „Aukos laukas" surengtas minėjimas,
Kauno IX forto Okupacijų muziejuje prisiminimais dalijosi R.Kalantos giminės, buvę mokytojai, to meto pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai ir liudininkai, pristatyta nauja ekspozicija apie R.Kalantą. Koncertavo Kauno J.Grušo meno vidurinės mokyklos ansamblis „Dzingulis", Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviai atliko grupės „The Beatles" dainas.
18 – 19.30 val. rengiamas R.Kalantos pagerbimo bėgimas „Laisvės keliu" maršrutu Panerių gatvė 34, kur gyveno R.Kalanta, – Muzikinio teatro sodelis.
R.Kalanta protestuodamas prieš sovietinę okupaciją prieš 42 metus gegužės 14 dieną susidegino. Po jo laidotuvių kilo masiniai studentų ir jaunimo protestai.
