Dabar gi atsirado ir rašytinis paminklas – trečiadienio vakarą sostinės Signatarų namuose buvo pristatyta Stasio Vaitekūno knyga „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“.
Kad žinančių, kuo įdomi ir garbinga buvo ši asmenybė, yra ne tiek ir daug, liudijo tai, kad Signatarų namų salėje buvo laisvų kėdžių. Ne tiek ir daug, tačiau prieš septynis mėnesius į čia vykusį knygos apie kitą signatarą Antaną Smetoną pristatymą susirinko tiek žmonių, kad teko ir stovėti, ir sėdėti ant palangių.
S. Narutavičiaus įamžinimo Lietuvoje nėra. Tai rodo atsakingų žmonių požiūrį į mus, į signatarus.
„S. Narutavičiaus įamžinimo Lietuvoje nėra. Tai rodo atsakingų žmonių požiūrį į mus, į signatarus. O juk tik dvidešimt signatarų buvo – ne tiek ir daug“, – per knygos pristatymą kalbėjo autorius.
Nors žinomas geografijos profesorius yra parašęs nemažai leidinių, istorine tematika iki šiol buvo išleista tik viena jo knyga – „Justinas Staugaitis. Vyskupas. Politikas. Tautos dvasios ir valstybės puoselėtojas“.
„Aš nežinau, ar tai istorija. Man atrodo, tai – gyvenimas“, – teigė S. Vaitekūnas. Anot jo, knygoje istoriniai faktai gražiai paslėpti, kad nebūtų sauso skaitymo.
Nepaisant to, kad rašyti knygos beveik nebuvo iš ko ir autoriui teko gerokai pavažinėti po Lenkiją ir Lietuvą, rankiojant archyvinę medžiagą, knygos apimtis – beveik penki šimtai puslapių. Autorius teigia dar galėjęs daug prirašyti, nes buvo apie ką.
S. Vaitekūnas apibūdino signatarą kaip labai nuoširdų ir gerą žmogų su spalvinga praeitimi. Apie S. Narutavičių galima kalbėti trimis aspektais ir visi jie svarbūs: tai buvo politikas, mecenatas ir švietėjas.
Tačiau svarbiausia – kad tai vienas iš keturių asmenų, nuo kurio priklausė Lietuvos likimas. S. Narutavičius nesutiko, kad 1917-ųjų gruodį būtų pasirašyta sutartis, kuri galėjo lemtį mūsų pavaldumą Vokietijai. Manoma, kad 1918 vasario 16 dieną pasirašyto Nepriklausomybės Akto autorius buvo būtent S. Narutavičius.
Kodėl ši knyga pristatyta dabar? Rugsėjo antrąją suėjo 150 metų, kai gimė signataras. Gruodį bus 80 metų, kai jis mįslingai pasitraukė iš gyvenimo – būdamas septyniasdešimties nusišovė Kaune. Buvo Naujųjų išvakarės. Manoma, kad savižudybę lėmė ir sveikatos sutrikimai, ir finansiniai sunkumai, ir didelės asmeninės problemos, lietusios jo šeimą.
Šiais metais bus ir 90 metų, kai buvo nušautas Stanislovo brolis Gabrielius, spėjęs pabūti Lenkijos prezidentu vos kelias dienas. Šiam žmogui įvertinti Lenkija nusagstyta jo vardo gatvių pavadinimais. O Telšiuose netrukus atsiras jo brolio, Lietuvos signataro S. Narutavičiaus – tikro žemaičių bajoro – gatvė.
Knygos apie šį signatarą atsiradimą parėmė ir paskatino a. a. Bronislovas Lubys – vienas žymiausių Lietuvos verslininkų, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
