Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, P.J., kaip įtariama, užverbuotas sovietų represinių struktūrų (slapyvardis „Šposas“) kartu su agentu „Briedžiu“ – prieš trejus metus mirusiu B. Ž. – 1951 metais balandžio 14 d. Anykščių rajono Niūronių kaimo Duobulės miške prieš „Dūmo“ būrio partizanus panaudojo specialias chemines medžiagas. Specialios sudėties preparatas padėjo įvykdyti sovietų represinių struktūrų suplanuotą partizanų likvidavimo operaciją ir nužudyti „Vytauto“ apygardos „Tigro“ rinktinės „Dūmo“ būrio keturis partizanus, dvi jiems padėjusias seseris ir paimti į nelaisvę vėliau mirusį kalėjime vieną partizaną.
„Prokurorai, atiduodami teismui genocido baudžiamąsias bylas, siekia atstatyti istorinį teisingumą ir padėti išsaugoti tautos atmintį. Net ir po daugelio metų negali būti per vėlu atskleisti tokius nusikaltimus, kuriais sovietų okupacinės struktūros siekdavo fiziškai sunaikinti laisvės kovotojus, pasiryžusius ginti savo valstybės nepriklausomybę“, – teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.
Ikiteisminį tyrimą atliko Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorai, tyrimą kontroliavo, organizavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorai. Neseniai apygardos teismas atvertė dar vieną Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų perduotą baudžiamąją bylą, kurioje taip pat pareikšti įtarimai dėl
Lietuvos gyventojų genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis) – 83 metų Anykščių rajono gyventojas B.B. įtariamas kartu su bendrininku prieš 57 metus sunaikinęs pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvį, siekusį suburti partizanų grupę Kavarsko seniūnijoje.
Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų pernai lapkričio mėnesį perduota, istorinį teisingumą siekianti atstatyti baudžiamoji byla, kurioje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties kaltinami keturi Lietuvos gyventojai – S. T., R. K., P. L. ir M. M. Šioje byloje kaltinamiesiems taip pat pareikšti įtarimai dėl Lietuvos gyventojų genocido vykdymo (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis).
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
