Dar maždaug 410 metais prieš Kristų, romėnams palikus Didžiąją Britaniją, salą buvo užpuolę šiaurinės Europos gentys.
Dabar genetikai, bendradarbiaudami su archeologais, skelbia nustatę, jog britų tautai tai turėjo didžiulę įtaką, praneša Dailymail.co.uk.
Londono universitetinio koledžo biologai nustatė, kad Y chromosomos segmentas, kurį turi beveik visi Danijos ir šiaurės Vokietijos vyrai, dažnai pasitaiko tarp Didžiosios Britanijos gyventojų.
Šiuos rezultatus patvirtino ir mėginiai, paimti iš anglosaksų kapinėse palaidotų žmonių dantų ir kaulų.
Vokietijos archeologas Heinrichas Haerke mano, kad invazijos metu į Didžiosios Britanijos salas galėjo persikelti „iki 200 tūkst. emigrantų“, kurie plėšikavo, prievartavo moteris ir galiausiai čia įsikūrė. Vietinės keltų gentys negalėjo atsilaikyti prieš šią invaziją.
Anglosaksų kapinėse taip pat aptinkama papuošalų ir keramikos dirbinių, panašių į tuos, kurie randami kapuose šiaurės Vokietijoje, palei Elbės upę.
Taip pat yra įrodymų, kad į Britų salas persikėlę emigrantai palaikydavo ryšį su Europoje likusiais giminaičiais.
Vokietijoje ši žinia buvo sutikta piktdžiugiškai. „Nėra prasmės tai neigti. Ir taip aišku, kad tauta, kuri labiausiai nemėgsta vokiečių, su jais turi bendrų šaknų. Tai patvirtina daugybė tyrimų“, – rašo laikraštis „Der Spiegel“.
Anglosaksais vadinamos gentys, V–VI amžiuje įsiveržusios į Britų salas.
Anglosaksus sudarė trys šiaurės germanų gentys. Senieji anglai ir jutai atvyko iš Jutlandijos pusiasalio, o saksai atkeliavo iš šiaurinės Vokietijos. Po normandų užkariavimo jos susimaišė su atvykėliais iš Prancūzijos, tapo anglų ir iš dalies škotų tautų užuomazga.
