Radviliškio savivaldybė ketina imtis atkurti Lietuvos partizanų ryšininkų sodybą

Gegužės viduryje posėdžiausianti rajono savivaldybės taryba ketina priimti protokolinį nutarimą dėl šios sodybos gyvenamo namo tvarkytos projekto parengimo ir sodybos atkūrimo.

Sajų sodyba nuo 2005 metų yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, jai suteiktas valstybės saugomo objekto nacionalinio reikšmingumo lygmuo, tačiau iki šiol ji griūva neprižiūrėta.

2006 metais atlikti partizanų ryšininkų Sajų namo architektūriniai ir fotogrametriniai matavimai, 2009 metų lapkritį Radviliškio rajono savivaldybės taryba nutarė šią apleistą sodybą įsigyti.

Pernai gyvenamojo namo griuvėsiai uždengti laikina stogine, atlikta namo ekspertizė, įvertinta jo fizinė būklė ir galimybė jį atstatyti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu atlikti Sajų sodyboje buvusio bunkerio archeologiniai tyrimai.

„Įvertinus nacionalinio reikšmingumo lygmens, ypatingo istorinio reikšmingumą lemiančio vertingųjų savybių Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos išsaugojimo vertę, manome, kad reikia šią sodybą atkurti“, – teigiama protokolinio sprendimo aiškinamajame rašte.

1949 metų vasario 2–10 dienomis partizanų ryšininkų Sajų sodybos name, kamaraitėje, vyko Lietuvos partizanų sričių, apygardų atstovų suvažiavimo paruošiamieji pasitarimai. Suvažiavime, kuris vyko 1949 metų vasario 10–20 dienomis Mėnaičių kaime, priimti dokumentai sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS) kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Po suvažiavimo Sajų sodybos daržinėje buvo įrengtas bunkeris, kuriame iki 1950 metų vasario veikė LLKS visuomeninės dalies štabas ir buvo leidžiamas vyriausiosios vadovybės leidinys „Prie rymančio rūpintojėlio“. Šiuo bunkeriu partizanai naudojosi iki 1952 metų liepos mėnesio.

Pokario metais per ginkluotą pasipriešinimą prieš sovietų okupaciją žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.