„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Radvilos „jūrinis projektas“: Gibraltaro puolimas Nesvyžiuje

15min publikuoja ištraukas iš Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko parengtos knygos „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“, kuri atskleidžia kultūrinius, politinius ir kulinarinius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšius. Knygą išleido Lietuvos kultūros institutas.
Napoleonas Orda „Nesvyžiaus miestas ir Radvilų rūmai“, 1880
Napoleonas Orda „Nesvyžiaus miestas ir Radvilų rūmai“, 1880 / wikipedia.org nuotr.

XVIII amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystės kultūroje ir diduomenės protuose sąveikavo barokas ir prancūziškoji Apšvieta. Jaunoji bajoraičių karta, baigusi studijas užsienyje laikėsi naujųjų prancūziškų papročių, tuo tarpu senimas – jiems įprasto, senovinio baroko.

Viena ryškiausių to meto „baroko stiliaus“ Lietuvos asmenybių buvo Karolis Stanislovas Radvila. Kilęs iš senos ir vienos įtakingiausių Lietuvos didikų giminių, šis žmogus pasižymėjo audringu gyvenimo būdu. Jo barokiškai pamišusį mąstymo būdą ryškiai rodo vienas įdomus didiko „jūrinis“ projektas. Didikas nusprendė greta savo svarbiausio šeimos dvaro – Nesvyžiaus – įkurti uostą. Viskas būtų teisinga, tačiau Nesvyžius yra labai jau toli (maždaug 500 km) nuo jūros. Tačiau kunigaikštis nepasidavė. Jo dėka netoli Nesvyžiaus buvusioje Alboje buvo įkurta jūreivystės mokykla, įrengtas dirbtinis ežeras (kunigaikščio vadintas jūra), kanalų sistema, pastatytas nedidelis laivynas.

Kaip veikė šios Karolio Stanislovo Radvilos jūrinės ambicijos sužinome iš vienos barokinės puotos aprašymo, kurios metu Alboje buvo įvykdytas Gibraltaro šturmas. Amžininkai rašė, kad čia 1785 metais, viešint Abiejų Tautų Respublikos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, Karolio Stanislovo iniciatyva kaip viena iš karaliaus priėmimo puotos dalių vakare prie didžiojo tvenkinio buvo surengtas vaidinimas apie Gibraltaro puolimą. Kodėl Gibraltaro? Ogi todėl, kad Gibraltaro puolimas buvo viena mėgstamų kunigaikščio temų – mūšis, kuriame ir jis – esą – anglų pusėje dalyvavęs. Anot vienos iš mėgstamų kunigaikščio pasakojimų, mūšio metu jo žirgas taip įsibėgėjęs, kad patrankos sviediniui nukirtus užpakalinę žirgo dalį šis visas gyvas, vien priekiu didiką ant Gibraltaro pilies sienų užnešęs...

Na, o Alboje, karaliaus vizito metu vyko kur kas tikresnis mūšis: „...Gibraltaro tvirtovė buvo pastatyta iš medžio ir didelių nutapytų drobių su tikroviškais vaizdais. Ant didžiojo tvenkinio, kurio vandenys šiek tiek apsėmė pilį, kranto priešais tvirtovę buvo 30 atakai paruoštų burlaivių su stiebais ir burėmis, o tarp laivyno ir tvirtovės stovėjo kelios patrankų baterijos. Laivynas buvo labai apšviestas, o kiekviename laive, baterijose ir pačioje tvirtovėje – apsčiai pabūklų ir ginkluotų kareivių. Ataka prasidėjo 8 valandą ir vyko iki 10 valandos, abi pusės imitavo bombų svaidymą. Iš abiejų pusių be paliovos buvo leidžiama pabūklų ir šautuvų ugnis. Tas vaizdas buvo nuostabus, bet kartu ir baisus, nes kai laivynas ir baterijos prisiartino prie Gibraltaro, keletas laivų užsidegė nuo iš tvirtovės mėtomų bombų ir sudarkyti plaukiojo tvenkinyje, o tie laivai, kurie neva priklausė anglams, priešindamiesi labai tvarkingai pasitraukė į uostą, iš kurio buvo išplaukę...“.

Mes nežinome, kokie patiekalai puikavosi ant valdovo ir didikų stalų „Gibraltaro puolimo“ dieną Nesvyžiuje. Tačiau Radvilų pavardė yra vienas populiariausių Lietuvos gastronomijos prekės ženklų pasaulyje. XVIII-XX amžiaus gastronomijoje priskaičiuosime kone 30 patiekalų, vadinamų „à laRadziwill“. Sterkas pagal Radvilas yra žinomas vokiškojoje gastronominėje kultūroje.

Eglės Juzumienės nuotr./Sterkas pagal Radvilas
Eglės Juzumienės nuotr./Sterkas pagal Radvilas

Sterkas pagal Radvilas

1 sterkas (maždaug 1,5 kg dydžio), 1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas kvietinių miltų, 100 ml pieno, 1 kiaušinis, 1 didelė morka, 1 saliero šaknis, 1 petražolės šaknis, 1 pastarnoko šaknis, 1 ropė , 1 didelis svogūnas, druska, pipirai.

Sterkas turi būti paruoštas farširavimui. Išimtą sterko mėsą reikia susmulkinti. Po to ištirpdyti dubenyje maždaug 1 valgomąjį šaukštą sviesto, įdėti pridėti truputį miltų, apie pusę stiklinės pieno ir pagaminti padažą. Padažą ataušinti, tada įmaišyti kiaušinio trynį, susmulkintą sterko mėsą, pagal skonį pagardinti druska ir pipirais. Viską pakaitinti, kad sutirštėtų. Šiuo įdaru iškimšti sterką. Į puodą sudėti pjaustytas daržoves, pabarstyti druska, pipirais, įpilti šiek tiek jautienos sultinio ir iškimštą sterką uždėti ant jų. Kepti orkaitėje kol iškepa žuvis (apie valandą). Kepimo metu žuvį laistyti jautienos sultiniu. Kai žuvis iškeps, nuimti ją nuo daržovių ir į daržoves įdėjus sviesto dar patroškinti, kad gautųsi padažas. Sterkas patiekiamas kartu su keptomis daržovėmis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“