Partizanų žiedas rugpjūčio pabaigoje rastas Radviliškio krašte, vykstant akademinio jaunimo stovyklai „Laisvės kovų atmintis“. Istorikė A.Petrauskienė pasakoja, kad Užpelkių kautynių vietos buvo ieškoma trejus metus.
„Šiemet, vedami istorinių duomenų, užčiuopėme kautynių vietą. Kas yra Užpelkių kautynių vieta? Kalbame apie partizanų vadovybės žūties vietą, kuri pakeitė partizaninio karo eigą. 1949-ųjų rugpjūčio 13-ąją įvyko kautynės ir žuvo du signatarai – Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesys-Naktis. Pradėjome žvalgyti šią aplinką, radome šaudmenų, sagų nuo uniformų“, – pasakoja istorikė.
Tačiau bene svarbiausias radinys buvo partizanų žiedas. „Žiedas yra įstabus, labai gražus. Būtent tokio partizaninio karo istorijoje netekę matyti. Genocido aukų muziejuje yra keletas žiedų, bet jie kitokie. Atliekant tyrimus Rietave taip pat buvo surastas žiedas, bet irgi kitoks. Kai pasidalijome šio žiedo istorija socialiniame tinkle „Facebook“, žmonės pradėjo kelti senelių išsaugotas tarpukario meto nuotraukas. Jose yra užfiksuotų žiedų, tarsi labai panašių, bet irgi kitokių“, – LRT.lt sako A.Petrauskienė.
Pasak jos, dabar žiedas pateks į restauratorių rankas. Žiedas, istorikės teigimu, greičiausiai pagamintas partizaninio karo metais, nes tarpukariu žiedai buvo sidabriniai arba auksiniai.
Tikimės, galbūt bus inicialų – tuomet galėsime kalbėti apie asmeninį santykį. Tačiau tai, kad šis žiedas rastas šioje stovykloje, byloja, jog jis priklausė ne eiliniam partizanui.
„Šis žiedas gana didelis, bet lengvas – veikiausiai bus maišytas su žalvariu. Jo, kaip metalo, materialinė vertė menkesnė.
Tikimės, galbūt bus inicialų – tuomet galėsime kalbėti apie asmeninį santykį. Tačiau tai, kad šis žiedas rastas šioje stovykloje, byloja, jog jis priklausė ne eiliniam partizanui.
Šiuo atveju turime kalbėti apie vadus. Galbūt būtų drąsu teigti, bet jis galėjo priklausyti P.Bartkui arba B.Liesiui, kurie žuvo“, – LRT.lt kalbėjo A.Petrauskienė.
Anot istorikės, apie partizaninį karą norisi kalbėti naujai. „Apie jį norisi kalbėti kaip apie reiškinį, kuris galbūt dar niekada nebuvo priimtas, permąstytas ir suprastas. Šio žiedo suradimas mus tarsi skatina kalbėti ne apie tiesiog kažkokį pasipriešinimą sovietų okupacijai – visuma leidžia kalbėti apie partizanų valstybę“, – sako A.Petrauskienė.
Vis dėlto, pasak VU Istorijos fakulteto doktorantės, sunku pasakyti, kiek tokių žiedų galėjo būti ar kiek jų dar galima rasti, tačiau toks žiedas esą buvo kiekvieno partizano svajonė. „Yra laiškų (tiesa, ne apie šį žiedą), kad būrys partizanų iš savo lėšų pagamino žiedą ir siuntė aukštesniam vadui dovanų; klausė, ar gavo. Nuotraukose matome, kad vadai turi žiedus. Tačiau apie tai šiandien turime labai mažai žinių“, – dėstė istorikė.
B.Gailius: tai būtų Lietuvos valstybingumą simbolizuojantis apdovanojimas
Istorikas, publicistas, knygos „Partizanai: tada ir šiandien“ autorius dr. B.Gailius sako, kad labai simboliška, jog toks radinys atrandamas artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. „Mes turime labai stiprų simbolį, kuris ir šiandien nėra praradęs politinės prasmės. Toks apdovanojimas keliavo per istoriją kartu su pačia Lietuvos valstybe. Tarpukariu, tikėtina, tai buvo valstybės tarnautojams skirtas apdovanojimas“, – LRT.lt teigia B.Gailius.
Pasak istoriko, natūralu klausti, ar partizanų žiedas, kaip simbolis, negalėtų prigyti šiandien.
„Aš asmeniškai tokį apdovanojimą steigčiau būtent kultūros srityje. Pavadinti galima įvairiai. Manau, tai turėtų būti kažkas susijusio su nuopelnais nematomai Lietuvai, tikrajai Lietuvai. Kultūros srityje taikos metu mes sėjame sėklas, iš kurių krizės atveju išauga pasipriešinimas ar valstybės atsparumas. Kultūros politika tam tikra prasme yra gynybos politikos dalis, nes tai politika, kurios tikslas yra užtikrinti valstybės regeneraciją, nuolatinį valstybės atsinaujinimą“, – įsitikinęs B.Gailius.
Knygos apie partizanus autorius sako, jog partizanų žiedas galėtų būti prasmingas apdovanojimas tiems, kurie yra taikos meto partizanai, puoselėjantys kultūros lauką ir užtikrinantys valstybės gebėjimą nuolat atsinaujinti, atgimti didžiausių krizių sąlygomis. „Kaip tai turėtų atrodyti ir kokiems žmonėms galėtų būti teikiama – tai diskusiniai klausimai. Galima ilgai apie tai svarstyti, bet tai galėtų būti idėja, kuri susietų tarpukario valstybę, partizanų valstybę ir šiuolaikinę Lietuvos valstybę į vientisą respublikos istoriją, kurią mes netrukus ir švęsime“, – siūlo B.Gailius.
