Nepriklausomybė: atsiskyrimas nuo Maskvos ir praeities
Lietuvos istorijos lūžio metais, iš sovietinės respublikos Lietuvai tampant nepriklausoma valstybe, o Rašytojų sąjungai iš priklausomybės centrinei SSRS RS pereinant į oficialiai savarankišką būvį, virš RS ir jos narių galvų pakibo egzistenciškai esminis klausimas – kaip vertintina buvusi rašytojų organizacija, kas ji yra dabar ir kokia ji turėtų būti ateityje.
Žvelgdami į sovietmetį ir retrospektyviai vertindami organizaciją, rašytojai išreiškė aiškią kritiką ideologiniam jos persmelktumui ir vienodumui7, per dideliam biurokratizmui, centralizmui ir sistemos įsisenėjimui8 etc.
Vis labiau stiprėjant Atgimimo nuotaikoms, tapo aišku, kad RS ne tik gali, bet ir privalo keistis – tam, kad ji ir toliau turėtų teisę ir galėtų egzistuoti, tam, kad išsispręstų ar bent esmingai nekliudytų įvairios problemos (pavyzdžiui, „apsivalymo“ nuo sovietinės praeities klausimas), tam, kad joje ir toliau norėtų būti esami nariai bei ateitų nauji. Apmąstymai apie pokyčių reikalingumą ir naują RS koncepciją prasidėjo kartu su Sąjūdžio užgimimu, kai kalbos tapo atviresnės (protokolų skaitymo atveju – ir patikimesnės), praeities kritika griežtesnė, o iki tol nepageidaujami reiškiniai ir asmenys priimti vis svetingiau.
Išsakydami savo svajones apie naująją Rašytojų sąjungą, visi sutartinai skelbė rašytojo ir jo individualumo išlaisvinimą iš ideologinės ir biurokratinės kontrolės gniaužtų.
Išsakydami savo svajones apie naująją Rašytojų sąjungą, visi sutartinai skelbė rašytojo ir jo individualumo išlaisvinimą iš ideologinės ir biurokratinės kontrolės gniaužtų: „Rašytojas užsiima individualia veikla, ir priklausymas RS yra formalus dalykas“ (Eugenijus Ignatavičius)9.
RS, jos narių įsivaizdavimu, turėjo tapti neideologine, nepolitine, įvairias asmenybes vienijančia ir jų kūrybos bei gyvenimo būdo nereguliuojančia organizacija – sovietinės rašytojų organizacijos priešingybe. Rašytojai choru kartojo laisvės mantrą: nevaržomas interesų pliuralizmas, žodžio laisvė, įsitikinimų laisvė, politinių, visuomeninių, estetinių pažiūrų įvairovė10.
Neeiliniame 1989 m. RS suvažiavime buvo pareikšta:
„Mūsų sąjunga atgimsta ne reglamentuoti kiekvieno mūsų darbą, gyvenimą, bet tarnauti mums patiems, įvairiai rašantiems, įvairiai galvojantiems. Mes – tai įvairių įsitikinimų Lietuvos rašytojai, dvasiškai laisvi, nepriklausomi, laisvamaniai ir tikintys, gyvenantys Tėvynėje ir toli nuo jos, bet ne vienalytė masė, apkirpta budraus sodininko žirklėmis kaip gyvatvorė, visų mūsų įsitikinimai, pažiūros, nuomonės, netgi keistenybės turi vienodas teises ir prerogatyvas. (Raimondas Kašauskas)“11
Taigi lūžio metais RS norėjo ir buvo pasiruošusi keistis, tačiau klausimas kaip nebuvo taip paprastai atsakomas. Ši nežinia užkūrė ilgalaikes ir intensyvias, realias ir fantastines išeitimi besirūpinančiųjų diskusijas.
