15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

Rašytojų sąjungos ir rašytojo drama Lietuvos nepriklausomėjimo kontekste

XX a. pabaigoje įvykęs perėjimas iš sovietinės priklausomybės į nepriklausomos Lietuvos būvį – lūžio metai – tai radikalių ir sudėtingų pokyčių laikotarpis.

1994 m. RS suvažiavime tuometis jos pirmininkas Martinkus sakė iš esmės visą nepriklausomybės pradžios organizacijos istoriją apibendrinančią kalbą. Joje nebuvo užsiminta apie jokius pačios literatūros raidos reikalus, apie tematinius, žanrinius pokyčius, apie literatūrinės kalbos transformacijas, išnykus Ezopo kalbos kodui.

Kūrėjų sąjungos kaip profsąjungos ar įmonės mentalitetas užgožė visą kitą veiklą, o pagrindiniu jos ypatumu tapo jokių kūrėjus vienijančios sąjungos ypatumų nebebuvimas.

Visa pirmininko kalba buvo skirta ūkiniams ir ekonominiams RS reikalams, jų raidai, buvusių vilčių užsidirbti naujomis rinkos ekonomikos sąlygomis ir turėtų utopinių iliuzijų žlugimo aptarimui50. Martinkus savo kalboje suformavo tezę apie RS organizacijos pobūdį: „Mes esame ne pelno siekianti įmonė“51. Tačiau tuoj pat konstatavo, kad pelno vis dėlto siekiama ir jokio prieštaravimo čia nėra52. Kūrėjų sąjungos kaip profsąjungos ar įmonės mentalitetas užgožė visą kitą veiklą, o pagrindiniu jos ypatumu tapo jokių kūrėjus vienijančios sąjungos ypatumų nebebuvimas.

Pirmaisiais posovietiniais metais tiriamuose šaltiniuose sutinkama RS – tai naujos tikrovės realijų arčiau žemės iš privilegijuotų, nerūpestingų, poetinių debesų nuleista organizacija, iš sovietinės, ministeriją primenančios direktyvinės struktūros persivertusi į savarankišką, jokių valdžios institucijų ideologiškai nevaldomą kūrėjų profesinę organizaciją.

Sovietmečio griežtumas ir konkretumas posovietinėje RS išnykęs: narių priėmimo ir jų kontrolės procedūros – tai ne autentiškai organizacijos naudojami, o labiau iš soviet­mečio atsinešti, tradicijos palaikomi veiksniai. Soviet­mečiu RS struktūra visapusiškai pajungė rašytoją, o posovietiniais laikais, apsivertus šiai galių formulei, sąjungos likimas tapo priklausomas nuo rašytojo valios ir veiksmų.

Tačiau įspūdis, kad rašytojas tapo laisvas, o socialinis statusas – jo paties rankose, yra klaidinantis. Posovietiniais laikais kūrėjo socialinį statusą ėmė lemti nebe organizacija, o stipresnės – ekonominės laisvosios rinkos – galios. Tokio paties likimo sulaukė ir RS. Praradusi viltį išpildyti trokštamą utopinę, idealią menininko nepriklausomybę saugančios ir materialinį išlaikymą iš šalies gaunančios organizacijos svają, RS virto ekonomine galios struktūra, savo įtakai panaudojanti iš sovietmečio paveldėtą turtą, o organizacijos narys pamažu įgavo naują amplua – rašytojas-verslininkas.

Tad galima sakyti, kad Rašytojų sąjunga, pasirinkusi būtent tokią sampratą ir išlikimo būdą, iš esmės save panaikino. Iš visų alternatyvų buvo realizuota būtent ta, kuri pavertė ją turto valdymo bendrove ir 1994 m. sustabdė Rašytojų sąjungos kaip RAŠYTOJŲ sąjungos egzistavimą. Ar ir vėliau šis būvis išliko jos egzistavimo pagrindu, ar įvyko kiti paradigminiai atsimainymai/persimainymai – tai klausimas, priklausantis tolesniems tyrimams.

Šis tekstas paskelbtas leidinio „Naujasis Židinys-Aidai“ 4 numeryje

1 Pvz., Kęstutis Girnius, „Pasipriešinimas, prisitaikymas, kolaboravimas“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 1996, Nr. 5, p. 268–279; Nerija Putinaitė, Nenutrūkusi styga: Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2007; Vilius Ivanauskas, „Menininkų rateliai ir kitoniška laikysena: nuo Chruščiovo laikų iki Sąjūdžio“, in: Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia, mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė, Ainė Ramonaitė, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 98–131; Valdemaras Klumbys, Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009.

2 Loreta Jakonytė, Rašytojo socialumas: Lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.

3 Šiame straipsnyje bus vartojama sąvoka „Rašytojų sąjunga“ ar jos sutrumpinimas „RS“, neišskiriant, ar tai buvo Lietuvos SSR RS, ar Lietuvos RS (skiriamoji riba – 1989 m. birželio 7 d., kai LSSR RS atsiskyrė nuo SSRS RS ir tapo LRS). Rašytojų sąjungos priklausomybė bus pabrėžiama tik tuo atveju, jei tai bus reikalinga orientuojantis konkrečioje straipsnio vietoje.

4 Lietuvos literatūros ir meno archyvo (toliau – LLMA) fonde Nr. 34 galima rasti: Rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo posėdžių, valdybos plenumų, nepriklausomybės laikais – valdybos posėdžių protokolus, visuotinių susirinkimų ir suvažiavimų stenogramas, Naujų narių komisijos svarstymus, rašytojų prašymus kūrybinėms komandiruotėms, kandidatų premijoms svarstymus, susirašinėjimus su Maskva ir kitomis sovietinėmis respublikomis, vėliau – su Vakarų pasaulio valstybėmis ir kitus su darbo tema daugiau ar mažiau susijusius dokumentus.

5 RS veiklos dokumentuose neįmanoma prisikasti iki vidinio rašytojo (individo) pasaulio ir sužinoti, ką jis iš tiesų mąstė ir jautė, taip pat negalime tiesiogiai girdėti RS (struktūros) balso, nes ji tokio neturi.

6 Bourdieu habitus apibūdino pirmiausia kaip teoriją, nurodančią į neišvengiamą individo ir struktūros dialogą. Habitus leidžia tirti istorinius procesus, dirbtinai neatskiriant jų dalyvių vienų nuo kitų, bet matant juos kaip tam tikrą sistemą, net ir tais atvejais, kai tradicija verstų kalbėti apie subjekto ir objekto perskyras. Ši teorinė galimybė išlaikyti interpretaciniame lauke tiek rašytoją, tiek organizaciją, kuriai jis priklauso – RS, yra labai pravarti, siekiant suvokti jų sąveikos patirties istoriją, iš esmės sutampančią su rašytojo socialiniu statusu, permainingu istorijos laikotarpiu.

7 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, 1989-06-07, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1025, l. 9.

8 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1989-05-16, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1022, l. 12–13.

9 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 8, 1990-09-04, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1040, l. 109.

10 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, l. 9.

11 Ibid., l. 17.

12 Vytautas Kubilius, Dienoraščiai, 1978–2004, parengė Janina Žėkaitė, Jūratė Sprindytė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007, p. 198.

13 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, l. 32.

14 Ibid., l. 32–33.

15 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1989-05-16, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1022, l. 17–18.

16 Ibid., l. 9.

17 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo protokolas Nr. 9, 1988-10-31, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1000, l. 97.

18 Visuotinio susirinkimo stenograma, 1989-06-07, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1021, l. 29.

19 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, l. 29.

20 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1989-05-16, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1022, l. 20.

21 Visuotinio susirinkimo stenograma, 1989-06-07, l. 29.

22 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, l. 39.

23 Ibid., l. 40.

24 Ibid., l. 39.

25 Pierre Bourdieu, „Structuralism and Theory of Sociological Knowledge“, in: Social Research, 1968, t. 35, Nr. 4, p. 685.

26 David L. Swartz, „The Sociology of Habit: The Perspective of Pierre Bourdieu“, in: Supplement, 2002, t. 22, Winter, p. 68.

27 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 8, 1990-09-04, l. 109.

28 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 7, 1991-02-28, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 2, l. 73.

29 Raštas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, 1991-02-14, in: LLMA, f. 730, ap.1, b. 8, l. 64.

30 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo protokolas Nr. 9, 1990-10-09, l. 121.

31 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 2, 1991-01-10, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 2, l. 21.

32 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 7, 1990-06-05, l. 97.

33 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1990-09-27, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1041, l. 42–43.

34 Ibid., l. 42.

35 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1989-05-16, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 1022, l. 7–8.

36 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1990-09-27, l. 52.

37 Ibid., l. 50.

38 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 8, 1990-09-04, l. 109.

39 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos plenumo protokolas, 1990-09-27, l. 51.

40 IX neeilinio suvažiavimo stenograma, l. 92.

41 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 5, 1991-02-07, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 2, l. 49–53.

42 Lietuvos TSR rašytojų sąjungos 1985 metų darbo planas, in: LLMA, f. 34, ap. 1, b. 895, l. 109–112.

43 LRS veikla 1991 metais, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 8, l. 141.

44 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 17, 1991-10-03, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 2, l. 219.

45 LRS valdybos posėdžio protokolas Nr. 1, 1993-02-04, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 24, l. 3.

46 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 17, 1991-10-03, l. 220.

47 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos posėdžio protokolas Nr. 21, 1991-12-19, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 2, l. 242.

48 LRS valdybos posėdžio protokolas Nr. 1, 1993-02-04, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 24, l. 8.

49 Valdybos posėdžio protokolas Nr. 2, 1994-02-10, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 34, l. 12.

50 Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo stenograma, 1994-12-16, in: LLMA, f. 730, ap. 1, b. 35, l. 18

51 Ibid., l. 17.

52 Ibid.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais