Medinė dėžutė, rasta laive, buvo pilna piliulių, pagamintų iš įvairių daržovių: salierų, svogūnų, morkų, kopūstų, mėlynžiedės liucernos ir kaštainių. Visi šie ingridientai minimi klasikiniuose medicinos vadovėliuose.
Taip pat tabletėse naudoti petražolių, nasturtų, kraujažolių ir ridikėlių ekstraktai.
Tabletės buvo taip gerai pagamintos, kad išsilaikė būdamos po vandeniu du tūkstančius metų.
Jos rastos mažuose mediniuose buteliukuose prekybiniame laive, kuris prie Toskanos (Italija) krantų nuskendo apie 130 metų prieš Kristų.
Mokslininkai mano, kad visi vaistai buvo vartojami gydant jūreivių patiriamus virškinamojo trakto negalavimus, tokius kaip dizenterija ir viduriavimas.
„Tai stulbinantis radinys. Jos buvo labai puikiai pagamintos. Visos žolelės ir daržovės greičiausiai buvo sutraiškytos grūstuvėliu, nes iki šiol matome mažytes jų daleles tabletėse. Taip pat į piliules dėta molio, kuris dar ir šiandien naudojamas skrandžio ligoms gydyti“, – sako daktaras Alainas Touwaide, biologijos specialistas iš Vašingtono.
Šios tabletės – seniausias žinomas pasaulyje archeologų rastas medikamentas.
Piliules reikėjo išgerti kartu su vynu ar vandeniu arba, gali būti, kad jos būdavo ištirpinamos ir tepamos ant odos įbrėžimams ir uždegimams gydyti.
Laive buvo medikas
Istorikai spėja, kad medicinos priemonių dėžutė laive rasta dėl to, kad jame būta gydytojo arba kuris nors įgulos narys mokėjo suteikti bent pirmąją pagalbą. Dėžutėje taip pat rasta mentelė, taurė ir grūstuvėlis.
Supratus, kaip senovės romėnai gydėsi, galima geriau suprasti ir kuo jie sirgo, – sako mokslininkas. Laivas plukdė amforas vyno, stiklo dirbinius, keramines ir aliejines lempas, kai paskendo tarp Italijos ir Elbės salos.
„Mes iki šiol nežinome, ar laivas priklausė romėnams, graikams ar finikiečiams. Taip pat nežinome, ar jis plaukiojo po visą Viduržemio jūrą, ar tik pakrantėmis“, – pasakojo daktaras A.Touwaide.
Jis teigė, kad atradimas įrodo, jog graikų ir romėnų aprašyti gydymo būdai buvo iš tiesų naudojami ir praktikoje.
Laivas buvo rastas Piombino uoste 1974 m., o medinė vaistų dėžutė 1989 m., tačiau tik dabar mokslininkai galėjo tinkamai ištirti piliulių sudėtį, naudodami DNR technologiją.
Tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su Italijos tyrėjais.
Gino Fornaciari paleopatologas iš Pizos universiteto sakė, kad supratus, kaip senovės romėnai gydėsi, galima geriau suprasti ir kuo jie sirgo.
Romėnai didžiąją dalį medicininių žinių perėmė iš graikų ir naudojo daug išmanių medicinos instrumentų. Pompėjoje ir Heraklione buvo rasti chirurginiai peiliai, kabliukai, pincetai, bronziniai skėtikliai, naudoti atliekant tyrimus, ir chirurginės žnyplės gimdymams priimti.
