Kaip praneša „RIA Novosti“, Aukščiausiojo teismo kolegija atmetė žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ skundą, kuriame prašyta panaikinti Maskvos miesto teismo sprendimą palikti minėtus dokumentus įslaptintus.
Lenkų karininkų ir inteligentų sušaudymo Katynėje dokumentus Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra iš naujo įslaptino praėjusio dešimtmečio viduryje. Tada grifu „slaptai“ buvo užantspauduoti 116 šio karo meto nusikaltimo tomų. Likę 67 tomai pastaraisiais metais buvo perduoti Lenkijai.
„Memorial“ kreipėsi į teismą su privačiu skundu dėl tokio prokuratūros sprendimo, tačiau Maskvos miesto teismas skundą atmetė. Tada organizacija kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, kuris 2010 metų pavasarį vėl grąžino skundą į Maskvos miesto teismą pakartotiniam nagrinėjimui. Maskvos miesto teismas ir vėl skundą atmetė, o „Memorial“ antrą kartą kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. Deja, ir vėl nesėkmingai.
Sovietinio saugumo pajėgos 1940 metų pavasarį sušaudė daugiau nei 20 tūkst. lenkų karininkų ir inteligentų, kurie 1939 metais per SSRS invaziją į Lenkiją pateko į sovietų nelaisvę ir buvo laikomi keliuose lageriuose.
Masines sušaudytųjų kapavietes 1943 metais aptiko ir dalį palaikų ekshumavo vokiečiai. Ilgą laiką Sovietų Sąjunga bandė įtikinti pasaulį, kad masines lenkų žudynes įvykdė patys vokiečiai, ir tik prieš pat SSRS subyrėjimą aukščiausioji sovietų valdžia pagaliau pripažino, kad Katynėje guli NKVD aukos.
