„Specialiai šiai knygai žvalgyba išslaptino kai kurią medžiagą. Tai Kimo Philby užrašai apie darbą anglų žvalgyboje, jo pranešimai į Maskvą, konfidencialūs pranešimai, nerimastingas laiškas sovietų žvalgybos rezidentui Beirute, slaptų dokumentų, perduotų Centrui, sąrašas“, – agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio žvalgybos spaudos biuro vadovas Sergejus Ivanovas knygos išleidimo proga.
Pasak agentūros pašnekovo, knyga atskleidžia mažai žinomus šnipo gyvenimo puslapius, kai šis 1963 metais iš Beiruto pabėgo į Maskvą. Knygoje panaudoti jo našlės Rufinos Puchovos Philby, jo mokinių ir kolegų atsiminimai.
Kimas Philby, gimė 1912 metų sausio 1 dieną Indijoje, britų valdininko šeimoje.
Buvęs šnipas mokėsi privilegijuotoje Vestminsterio mokykloje, 1929 metais įstojo į Kembridžo universiteto Trinity koledžą. Čia jis suartėjo su kairiaisiais ir jų įtakojamas 1930 metais įstojo į universiteto socialistų draugiją.
K.Philby pažiūros atkreipė sovietų žvalgo nelegalo Arnoldo Deutscho (kodinis vardas Otto) dėmesį. 1933 metais, pasinaudojusi idėjiniu artumu, sovietų žvalgyba įtraukė jį į šnipinėjimo veiklą.
Pabaigęs Kembridžą K.Philby kurį laiką dirbo laikraščio „Times“ redakcijoje, o vėliau per Ispanijos pilietinį karą dirbo specialiuoju korespondentu frankistinės armijos pusėje. Taip pat atliko svarbias sovietinės žvalgybos užduotis.
1940 metais K.Philby, rezidentūrai patarus, pradėjo dirbti britų karinėje žvalgyboje „Secret intelligence service“ (SIS). Pasižymėdamas neeiliniais gabumais, taip pat priklausęs aukštuomenei, po metų jis buvo paskirtas kontržvalgybos viršininko pavaduotoju (skyrius B).
1944 metais K.Philby buvo paaukštintas tarnyboje ir paskirtas 9-ojo SIS skyriaus viršininku, kuris tyrė „sovietų ir komunistų veiklą“ Didžiojoje Britanijoje.
1947 metais K.Philby, kaip SIS rezidentas, išvyko į Stambulą ir buvo ten iki 1949 metų. Nuo 1949 iki 1951 metų vadovavo SIS misijai Vašingtone. Užmezgė kontaktus su CŽV ir FTB vadovybe, tarp kurių buvo Allenas Dullesas ir Edgaras Hooveris. Koordinavo amerikiečių ir britų žvalgybų kovą su komunistine grėsme.
1951 metais žlugus dviems „Kembridžo penketuko“ nariams – Guy’ui Burgessui ir Donaldui Macleanui, pažinties su kuriais jis neslėpė, K. Philby sukėlė JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybų įtarimą. 1952 metų lapkritį jį apklausė britų kontržvalgyba Mi-5, tačiau paleido, nes trūko įkalčių.
1955 metais K.Philby iš tarnybos pasitraukė. Padedamas draugų britų žvalgyboje, kurie jį laikė FTB ir CŽV provokacijų auka, jam pavyko pasiekti visuomeninę reabilitaciją. 1956 metų rugpjūtį jis buvo nusiųstas į Beirutą, kur dirbo prisidengęs laikraščių „The Observer“ ir „The Economist“ korespondento pareigomis.
1962 metais Flora Solomon, kuri pažinojo jį iš kompartijos laikų, pranešė Didžiosios Britanijos ambasadoriui Izraelyje, kad 1937 metais K.Philby mėgino ją užverbuoti dirbti sovietų žvalgybai. Baiminantis, kad jis gali būti suimtas, 1963 metais, sovietų žvalgybos padedamas, jis nelegaliai paliko Beirutą ir atvyko į Maskvą.
Nuo 1963 iki 1988 metų K.Philby konsultavo užsienio žvalgybą apie specialiąsias Vakarų tarnybas, rengė žvalgus. Sovietų vyriausybės buvo apdovanotas.
Vakarų vertinimu, K.Philby yra vienas geriausiai žinomų sovietų šnipų. Netgi svarstyta galimybė jį skirti karinės žvalgybos SIS vadovu.
1967 metais, paskelbus duomenis apie tikrą K.Philby veiklą, CŽV darbuotojas Milesas Copelandas, asmeniškai jį pažinojęs, pareiškė: „K.Philby veikla, susijusi su ryšių tarp SIS ir CŽV palaikymu, lėmė tai, kad visos didžiulės Vakarų žvalgybų pastangos nuo 1944 iki 1951 metų nedavė jokių rezultatų. Būtų buvę geriau, jeigu iš viso nieko nebūtume darę“.
