„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

R.Vanagaitė sukėlė skandalą ir Suomijoje: pasakojo, kad Lietuvoje tvyro baimė, o jos gyvybei gresia pavojus

Rašytojos Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie tariamai su KGB bendradarbiavusį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir po jų sekusi istorija suskaldė ne tik Lietuvos viešąją erdvę. Suomijoje paskelbtas interviu sukėlė aršią diskusiją ir šioje valstybėje.
Rūta Vanagaitė
Rūta Vanagaitė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Sausio 10-ąją didžiausiame Suomijos ir visose Šiaurės šalyse daugiausiai prenumeratorių turinčiame dienraštyje „Helsingin Sanomat“ pasirodė suomių žurnalisto Antti Majanderio straipsnis, kuriame aprašyta R.Vanagaitės istorija.

Tiesa, žurnalistas pakalbino tik pačią rašytoją, kuri pateikė savąją įvykių versiją, negailėdama karčių žodžių Lietuvos viešajai erdvei ir kai kuriems jos pasisakymų kritikams.

Kaltino V.Landsbergį

„Vienas komentaras labiausiai skaitomą Lietuvos rašytoją padarė atstumtąja – leidykla išėmė visus jos kūrinius iš prekybos ir juos sunaikino. Rūta Vanagaitė užsiminė žurnalistui apie tai, ką KGB archyvai sako apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską. Kilo skandalas. Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pasiūlė Vanagaitei Judo likimą“, – rašoma straipsnio įžangoje.

Dėl kilusio triukšmo ir pasmerkimo R.Vanagaitė suomiams kaltino V.Landsbergį ir jo komentarą, pasirodžiusį portale delfi.lt.

„Iš karto tą pačią praėjusių metų spalio dieną prestižiniame portale „Delfi“ buvo pirmojo iš Sovietų Sąjungos išsilaisvinusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio straipsnis, kuris pasibaigė taip, jog man – Judui – reikia eiti į mišką, melstis ir save nusiteisti“, – „Helsingin Sanomat“ pasakojo R.Vanagaitė. „Landsbergis buvo didžiausias visos nepriklausomos Lietuvos didvyris, taip pat ir mano“, – pridūrė ji, leisdama suprasti, kad po šios kritikos jos nuomonė pakito.

„Helsingin Sanomat“ žurnalistui R.Vanagaitė teigė, kad A.Ramanausku-Vanagu domėjosi turėdama laisvo laiko, o rastą medžiagą apie tariamą bendradarbiavimą su KGB vadina įrodymais.

„Helsingin Sanomat“ publikavo pokalbį su R.Vanagaite
„Helsingin Sanomat“ publikavo pokalbį su R.Vanagaite

„Yra įrodymų apie tai, kad jis sutiko būti KGB informatoriumi. Paskutinėje savo kalboje teisme jis taip pat pažadėjo šlovinti komunizmo sistemą“, – apie tai, ką rado archyvuose, pasakojo rašytoja.

„Dieną prieš mano autobiografijos pasirodymą padariau kvailiausią dalyką, kokį kada nors būčiau galėjusi padaryti. Vienam žurnalistui paklausus, papasakojau, ką buvau atradusi. Per 24 valandas žiniasklaida prisipildė pranešimų, kuriuose aš didvyrį skelbiu buvus melagiu“, – sakė ji.

Suomijos žiniasklaidai ji teigė, kad po šių pranešimų ji Lietuvoje tiesiog nebegalėjo pasirodyti gatvėje. Nuo persekiojimo jai teko išvykti į Austrijos sostinę Vieną, pas ten gyvenančią dukrą, o vėliau pradėjo kelionę JAV, kur ją pakvietė Wilsono centras prie Harvardo universiteto ir keletas žydų organizacijų.

Bijo dėl gyvybės

Rašytoja pasakojo, kad planuoja grįžti į Lietuvą, tačiau jos neapleidžia baimė.

„Vienintelis dalykas, kurio bijau, yra tai, kad Landsbergio įkvėpti žmonės – jie turi tikrą masinį judėjimą internete – išsiaiškins, kur aš gyvenu, ir padės man padaryti tai, ką siūlė Landsbergis“, – Suomijos žiniasklaidai kalbėjo R.Vanagaitė.

„Vanagaitė laiką leidžia namuose. Maistą ji užsisako iš parduotuvės. Jei tikrai reikia kur nors nuvykti, tai visuomet automobiliu“, – rašoma „Helsingin Sanomat“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Vanagaitė ir Efraimas Zuroffas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Vanagaitė ir Efraimas Zuroffas

Kalbėdama apie savo knygą „Mūsiškiai“, kurioje atskleidžiami Holokausto metu lietuvių padaryti nusikaltimai, autorė teigė, kad knyga sulaukė populiarumo ir tylaus palaikymo. Bet daugelį nuo oficialios paramos sulaikė nuo sovietinių laikų vis dar tebetvyranti baimė.

„Bet žmonės bijo. Žinoma, pas mane buvo atėję žmonių pasakyti, kad aš negaliu pasiduoti, kad privalau kovoti. Tačiau retas išdrįso pareikšti savo paramą feisbuke, nes būtų ant savęs užsisiundę ultrapatriotus ir partizanų šventumu aklai tikinčius“, – sakė R.Vanagaitė.

Anot Vanagaitės, dabar daugelis bijo lygiai taip pat kaip ir sovietų laikais, – rašė suomių žurnalistas.

„Anot Vanagaitės, dabar daugelis bijo lygiai taip pat kaip ir sovietų laikais“, – rašė suomių žurnalistas.

„Tačiau dėl skirtingų priežasčių. Žmonės bijo savo nuomonės, kadangi dėl jos gali gauti Putino pakaliko arba prostitutės, kaip aš, etiketę. Netikima, kad žmonės gali vien dėl savo noro aiškintis sunkius dalykus, o tiesiog uždedamas antspaudas, kad Putinas tau sumokėjo“, – pridūrė leidyklos „Alma littera“ Lietuvoje sankcijų sulaukusi R.Vanagaitė.

Lietuvos demokratiją vadino nemodernia

Suomių žiniasklaidai rašytoja pasakojo ir apie gandus, kuriuos Lietuvoje skleidžia jai priešiški asmenys.

„Ji yra girdėjusi, kad pati ji buvo KGB agentė jau 1980-aisiais, kadangi gyveno Suomijoje ir buvo ištekėjusi už suomio – juk sovietų Lietuvoje šiaip sau nebūdavo keliaujama į užsienį“, – rašoma skaitomiausiame Suomijos dienraštyje.

Čia, Lietuvoje, kritiškas partizanų tyrinėjimas yra taip pat neįmanomas, – straipsnio pabaigoje konstatuoja R.Vanagaitė.

„Čia, Lietuvoje, kritiškas partizanų tyrinėjimas yra taip pat neįmanomas“, – straipsnio pabaigoje konstatuoja R.Vanagaitė, nubraukdama naujausius Lietuvos istorikų tyrimus.

„Žinoma, Lietuvoje yra demokratija, bet ne moderni. Nėra labai rožinių ateities vizijų: iš 3,5 milijonų gyventojų per nepriklausomybės metus į užsienį jau išvyko milijonas“, – pastebėjo rašytoja, suomių žiniasklaidai žadėdama, kad ir toliau rašys, nes tiki, kad Lietuva keisis ir galbūt kada nors supras ją.

„Jei aš numirsiu, tai kas tada rašys. Tik tada žmonėms pradės darytis baisu“, – dramatiškai interviu užbaigė ji.

Sulaukė žymios Suomijos rašytojos ir Lietuvos ambasadoriaus atsako

Šis A.Majanderio straipsnis sulaukė ne tik pozityvaus ar neutralaus dėmesio. Griežčiausios kritikos jam ir R.Vanagaitės pasisakymams pažėrė žymi suomių rašytoja Sofi Oksanen.

Jos teigimu, šiaip jau objektyvaus dienraščio žurnalistas išklausė tik vieną nuomonę. Su Lietuvos istorija ir aktualijomis susipažinusi S.Oksanen pabrėžė, kad lietuvių rašytoja perdeda, aiškindama apie persekiojimą, o jos paviešinti teiginiai išties buvo moksliškai nepagrįsti.

„Šis straipsnis yra Lietuvos apjuodinimas“, – socialiniame tinkle teigė ji.

S.Oksanen pastebėjo ir tai, kad R.Vanagaitei duomenis teikęs ir jos partneriu kurį laiką buvęs Efraimas Zuroffas Suomijoje lankosi vietos marginalo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką palaikančio Johano Bäckmano organizuojamuose renginiuose ir palaiko su juo ryšius.

J.Bäckmanas yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Estijoje dėl aršios savo kritikos šios šalies demokratinei santvarkai ir prokremliškos veiklos.

Į „Helsingin Sanomat“ publikuotą straipsnį sureagavo ir Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas, kuris parašė oficialų laišką dienraščio redakcijai, kuriame priminė, jog R.Vanagaitės paskelbti teiginiai buvo neteisingi, leidyklos „Alma littera“ sprendimas nutraukti sutartį su rašytoja buvo privatus, o Holokausto padariniai mūsų šalyje yra suprantami ir nuolat apmąstomi iš naujo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs