Gėda dėl nuniokoto piliakalnio
Šiauliečiai piktinasi, kad Salduvės piliakalnis, kuriuo visi turėtų didžiuotis ir rūpintis, yra taip apleistas, jog gėda ten ir patiems nueiti, ir svečius nuvesti.
Buvęs ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Mitkevičius, kuris prisimena, jog kažkada ant piliakalnio vykdavo dainų šventės, gegužinės, grodavo pučiamųjų orkestras, lankydavosi šiauliečių šeimos, dabar yra pasibaisėjęs: abipus keliuko šiukšlių juostos, takas į piliakalnį lietaus išplautas.
„Piliakalnyje pasitinka žolėse iki juosmens paskendę baltų genties garbei pastatyti koplytstulpiai, o priešais juos visiškai žolėse pasislėpęs suoliukas, – pasakoja B. Mitkevičius. – Einu toliau ir bijau, kad iš šios aukštos žolės neišlįstų negeras žmogus.“
Dar labiau šiaulietį pribloškė piliakalnio šlaite keturračiais išvažinėta trasa. „Skauda širdį, norisi verkti pamačius šių dienų Salduvės piliakalnį“, – sako B. Mitkevičius.
„Piliakalnis buvo apžėlęs barzda. Tai dar nieko. Pagalbos šaukėsi laiptai – perpuvę. Keliukas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki piliakalnio ardomas erozijos, pilnas nuplauto smėlio. Ant piliakalnio – vėžės tiek keturračių, tiek kitų transporto priemonių.
O dizaineris Vilius Puronas pasakoja patyręs didžiulę gėdą, kai prieš porą savaičių į Salduvės piliakalnį jam teko nuvežti atvykusius vienos Prancūzijos televizijos atstovus, kurie rengė laidą apie Šiaulius.
„Piliakalnis buvo apžėlęs barzda. Tai dar nieko. Pagalbos šaukėsi laiptai – perpuvę. Keliukas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki piliakalnio ardomas erozijos, pilnas nuplauto smėlio. Ant piliakalnio – vėžės tiek keturračių, tiek kitų transporto priemonių, – sako V. Puronas. – O juk šis piliakalnis – reprezentacinė mūsų miesto dalis, kuri visiškai užmiršta, nors ten lankosi ir Lietuvos, ir užsienio turistai. Kasmet jis būna užmirštas, o šiemet jau daro įspūdį nukaršinimui palikto vienišo senelio.“
Ne paveldosauginė, o komunalinė problema
„Salduvės problema sena kaip pasaulis. Visi tik šneka apie ją, bet niekas nieko nedaro, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė. – O erozija jo kultūrinį sluoksnį toliau žaloja.“
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys teigia žinantis, kad piliakalnis nuniokotas ir toliau niokojamas, kad ten netvarka. Tačiau sako, kad tai labiau ne paveldosauginė, o komunalinė problema, todėl, kaip šio objekto valdytoja, viską tvarkyti turėtų miesto Savivaldybė. Turėtų taip sutvarkyti piliakalnio prieigas, kad ten nebūtų galima važinėti.
„Valdytojas pats sprendžia, kaip prižiūrėti savo turtą, kam skirti prioritetus, mes negalime nurodyti Savivaldybei, kad tam skirtų tiek ir tiek pinigų“, – sako R. Budrys.
Kitais metais žala bus likviduota
Taigi visi keliai veda į miesto Savivaldybę, kuri atsakinga už šio Lietuvos kultūros paveldo objekto priežiūrą – į Architektūros ir urbanistikos skyriaus Statinių architektūros ir paveldosaugos poskyrį.
Šio poskyrio vyriausiasis specialistas Mantas Antanavičius sako, kad daroma, kas tik įmanoma, piliakalniui išsaugoti.
Štai esą Kultūros paveldo departamento sudaryta komisija jau įvertino pernai nuo Salduvės kalno ekstremalaus sporto mėgėjų savavališkai nutiestų dviračių trasų piliakalniui padarytą žalą – 12 tūkst. litų, kurie bus išieškoti iš kaltininkų ir panaudoti stabilizuoti piliakalnio būklei. Dėl keturračiais padarytų vėžių piliakalnio šlaite irgi būsianti sudaroma komisija žalai apskaičiuoti, be to, išsiųstas raštas policijai patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie tai padarė.
„Savivaldybė pasistengs kitais metais, kiek leis biudžeto lėšos, likviduoti ir tą žalą, o paskui ją iš kaltų asmenų išreikalauti, nes dabar jau metų vidurys ir biudžetas suplanuotas – jame tokios išlaidos nėra numatytos“, – sako M. Antanavičius.
Prie piliakalnio įrengti informacinį ženklą, kur būtų aiškiai parašyta, kad negalima važinėti jokiomis transporto priemonėmis.
O kol kas planuojama prie piliakalnio įrengti informacinį ženklą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kad negalima važinėti jokiomis transporto priemonėmis, kasinėti ir panašiai. Nors vienas ženklas, draudžiantis važinėti bet kokiomis transporto priemonėmis, išskyrus aptarnaujančiomis, aikštelėje jau yra.
„Jei žmonės tai matydami vis tiek piliakalnį niokoja, tai reikia jau pirštu baksnoti: draudžiama... – sako M. Antanavičius. – Manau, ir taip visi supranta, jog tai nėra eilinis kalnas.
Tačiau vieta nuošali, o žmonėms sąmoningumo trūksta.“
Salduvę ruošiamasi tvarkyti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras taip pat mano, kad Salduvės piliakalnio niokojimas yra ir visuomenės, ne vien miesto Savivaldybės problema.
„Vaikai, kurie ten keturračiais važinėja, ne laukinukai – jie auga labai turtingose šeimose. Tad niokotojų tėvai – mūsų miesto gyventojai – ką galvoja? – sako V. Vingras. – O kol kas tik policija stengiasi nutverti tuos piktnaudžiautojus.“
Administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, Salduvės piliakalnį ruošiamasi tvarkyti: ten stovėjusio paminklo liekanų pašalinimas jau esąs įtrauktas į programą. O kompleksiškai piliakalnį ir Salduvės parką sutvarkyti būtų galima tik gavus finansavimą iš Europos Sąjungos per paveldo programas, nes tokios darbų apimties miesto biudžetas tikrai neaprėps. Tam jau esą rengiami pirminiai duomenys.
 |
| "Šiaulių naujienos"/Salduvės piliakalnis keturrračių savininkų pasilinksminimo vieta. Vadimo Simutkino nuotr. |
