Pasidžiaugė istoriniu įvykiu
Antradienio vakarą į Valdovų rūmuose vykusią diskusiją „Aristotelis ir gyvenimo prasmės paieškos“ susirinkusiuosius pasveikino profesorius Andrius Bielskis, pasidžiaugęs istoriniu įvykiu – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamu žymiojo filosofo Aristotelio biustu.
Diskusijos centru tapo A.Bielskio knyga „Egzistencija, prasmė, tobulumas. Aristoteliški gyvenimo prasmės apmąstymai“. Kaip sakė pats profesorius, knygoje jis nagrinėja moderniojoje filosofijoje kylančius gyvenimo beprasmybės klausimus, taip pat – beprasmybėje iškylantį egzistencializmą ir judėjimą link pozityvesnių dalykų.
Pokalbyje dalyvavusi profesorė habilituota daktarė Tatjana Aleknienė pasveikino A.Bielskį iš viso išleidusį dvi knygas, pasakojančias apie gyvenimo prasmę. Vakaro metu aptariamas profesoriaus veikalas „Egzistencija, prasmė, tobulumas. Aristoteliški gyvenimo prasmės apmąstymai“, kaip teigė T.Aleknienė, yra provokuojantis, o apie gyvenimo prasmę kalbėti išties svarbu, remiantis tiek Aristotelio, tiek kitų mąstytojų tekstais.
Taip pat diskusijoje dalyvavęs politologas, LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius susirinkusiems teigė, kad A.Bielskis savo knygoje bando išlaikyti teleologinę prigimties sampratą, be kurios autentiškas Aristotelis neįsivaizduojamas, bet kartu nesiūlo pabėgimo iš modernybės.
Aristotelio raštai – mąstymo pratybos, aktualios ir šiandien
LRT.lt kalbintas profesorius A.Bielskis tvirtino, kad susidomėjimas Aristoteliu trunka jau daugiau nei dešimtmetį: „Aš pats, gilindamasis į prasmę, daugiau prasmės nepajutau, tam tikrais momentais net lydėdavo prasmės praradimo jausmas, bet norėjosi tai filosofiškai konceptualizuoti. Tikrai manau, kad gyvenimo prasmės kėlimo klausimas ir to apmąstymas ar per meninę, ar kitokią veiklą – vienas reikšmingiausių klausimų.“
Pasak A.Bielskio, Aristotelio raštus skaityti yra vertinga, nes garsusis filosofas – klasikas ir genijus. „Tai vienas reikšmingiausių filosofų, sukūrusių universitetą. Gal platonikai sakytų, kad pirmasis universitetas buvo Platono akademija, bet tai, kaip suprantame universitetą dabar, yra Aristotelio išmislas“, – pabrėžė profesorius.
Kaip LRT.lt teigė A.Bielskis, itin reikšminga yra Aristotelio etika: „Aš visa esybe priešinausi tam, ką galima pavadinti kantiška taisyklių etika. Aristotelis etikos arba moralumo reikšmę pagrindžia per prasmingas veiklas. Kitaip tariant, etika ir dorybė yra funkcionalios, padeda mums gyventi gerus, o ne blogus gyvenimus. Aristotelis apie tai tiksliausiai artikuliuoja.“
Kalbinta profesorė T.Aleknienė tvirtino, kad į gyvenimo prasmės klausimą svarbu pažvelgti istoriškai. „Taip pat reikia pažiūrėti, kokiuose tekstuose tas klausimas keliamas, kur ta sąvoka atsirado. A.Bielskis savo knygoje ne šiaip svarsto apie gyvenimo prasmę, bet reaguoja į tam tikras istorines pozicijas. Visko neperžvelgsime, bet, pavyzdžiui, A.Kamiu „Sizifo mitas“ susijęs su protingo žmogaus ir neperprantamo pasaulio akistata. Atsakydamas į A.Kamiu klausimą, A.Bielskis sako, kad prasmingas gyvenimas yra geras gyvenimas – tai politinės bendruomenės, visuomenės gyvenimas“, – kalbėjo profesorė.
Anot T.Aleknienės, Aristotelio raštai aktualūs ir šiandien, nes mažai kas pakito nuo žymiojo mąstytojo laikų: „Mes mąstantys žmonės. Žinoma, geriau mąstome, kai turime geresnį darbą ir gauname geresnį atlyginimą, bet tai labiausiai nepriklausoma veikla. Ir, pasak Aristotelio, labiausiai žmogiška veikla. Minta augalai, šilumą ir šaltį jaučia gyvūnai, bet mąsto tik žmonės, ir kuo intensyviau mąsto, tuo labiau jie – žmonės. Aristotelio tekstai ir šiandien yra geros mąstymo pratybos, tai pamatiniai pedagoginiai tekstai.“
