Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Oršos mūšio metais“ balsavo 76 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimtu nutarimu taip pat nuspręsta pasiūlyti Vyriausybei iki 2014 m. vasario 5 d. kartu su kitomis valstybės institucijomis parengti Oršos mūšio metų minėjimo programą ir koordinuoti jos įgyvendinimą.
Vyriausybei pasiūlyta numatyti lėšų Oršos mūšio metų minėjimo programai įgyvendinti.
Kaip tvirtinama dokumento aiškinamajame rašte, 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data.
„Kaip teigia Lietuvos istorikai, pergalė Oršos mūšyje, pasiekta ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš gerokai (beveik 3 kartus) didesnę priešo kariuomenę, leido Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios net 40-čiai metų valstybėje užtikrino taiką. Ši taika leido Lietuvai atsigauti ir sustiprėti, būtent tuo laikotarpiu sukurtas Pirmasis Lietuvos Statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, prasidėjo knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir pažangos idėjos. Oršos mūšis yra svarbi istorinė jungtis su Baltarusija ir Ukraina – mūšyje dalyvavo daugiatautė LDK kariuomenė, pati mūšio vieta yra dabartinės Baltarusijos teritorijoje, o mūšyje LDK kariuomenei vadovavęs karo vadas Konstantinas Ostrogiškis“, – teigiama dokumente.
