Moneta aptikta italų kamaldulio, kanoninės teisės specialisto Graciano kanonų teisės normų rinkinyje „Decretum“, išspausdintame Venecijoje 1493 metais Giorgio Arrivabene spaustuvėje. Ji gulėjo tarp 146 ir 147 lapų.
Informaciją apie 20 mm skersmens monetą patikslino Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Eduardas Remecas. Ant knygos lapo išlikusios monetos buvimo žymės liudija ją čia buvus ilgą laiką, pranešė VU.
Žetonų radiniai parodo regiono prekybos išsivystymą vienu ar kitu laikotarpiu, nes skaičiavimo žetonai daugiausia buvo prekybininkų rankose.
Žetonai, metaliniai monetos formos skridinėliai, visoje Europoje nuo XIII amžiaus iki pat XIX amžiaus vidurio buvo skirti įvairiems skaičiavimams. Jie buvo dėliojami ant specialios skaičiavimo lentos, vadinamos abaku. Jame buvo galima atlikti įprastinius matematinius veiksmus. Paprastai reikėdavo nuo 30 iki 50 skaičiavimo žetonų.
Pagrindiniu skaičiavimo žetonų gamybos centru buvo laisvasis Niurnbergo miestas (dabartinė Vokietija). Jame žetonus kaldino bei savo vardus ar inicialus žetonuose įsirašydavo pavieniai asmenys bei šeimos. Niurnbergo žetonai paplito po visą Europą ir nukonkuravo kitose šalyse gaminamus žetonus. Nuo 1550-ųjų iki 1606-ųjų jie gaminti ir Vilniuje.
Anot pranešimo, žetonų radiniai parodo regiono prekybos išsivystymą vienu ar kitu laikotarpiu, nes skaičiavimo žetonai daugiausia buvo prekybininkų rankose.
