Atvėrė pati gamta
Apie atradimą paskelbė ne vienas Lenkijos naujienų portalas, pranešime teigiama, kad kapinynas išryškėjo po audros, kai galingas vėjas plėšė medžius su visomis šaknimis. Tarp jų vienas ragų ieškotojas ir atrado ieties antgalių. Jis apie tai pranešė istorikams ir tuomet paaiškėjo, kad gamta atvėrė dviejų tūkstančių metų senumo paslaptį. Apie šį kapinyną niekas iki šiol nežinojo.
„Beveik neįkainojama istorinė teritorija iš pirmo žvilgsnio tėra paprastas miškas. Prieš 47 metus pasodinti medžiai, miško keliai, krūmai. Atrodytų, nieko ypatingo. Daugybę metų čia vaikščiojo grybautojai, miškininkai, medžiotojai. Niekas neturėjo supratimo, kas yra 30–40 centimetrų po žeme. Taip buvo iki tol, kai pernai metų pabaigoje per Gožuvo apskritį praūžė stiprios vėtros. Vėjas buvo toks, kad dalį medžių išrovė su visomis šaknimis. Būtent tarp šių šaknų balandį ir vaikštinėjo ragų ieškotojas“, – rašoma tekste.
Šis žmogus susidomėjo metaliniais daiktais, kuriuos pastebėjo tarp šaknų, tarp jų aptiko ir iečių antgalių. „Jis kreipėsi į mane. Vos pamatęs tą vietą, supratau, kad reikalas rimtas. Atvažiavome su archeologu iš Kostšyno tvirtovės muziejaus. Tarp kitų medžių šaknų radome daugiau daiktų. Tai buvo neįtikėtina, atidengėme didžiulį kapinyną“, – pasakoja Dariuszas de Lormas, Istorijos-kultūros draugijos „Tempelburg“ vicepirmininkas.
Šios organizacijos nariai kartu su kitais savanoriais padeda archeologams kasinėti, darbai prasidėjo lapkričio pradžioje.
Nežinoma teritorija
Šios teritorijos niekada nekasinėjo archeologai, apie ją nėra užsiminta net vokiečių dokumentuose, tad kapinyną teko įtraukti į paveldo sąrašą. Anot archeologo Krzysztofo Sochos, kapinynas gali užimti kelis hektarus, kai kurie kapai itin gerai išsilaikę. Deja, sodinant mišką plotas buvo suartas ir taip sunaikinta dalis palaidojimų. Tačiau net ir tai nekeičia fakto, jog atrastas tikras lobis.
Archeologai jau skelbia radę ne tik ietigalių, bet ir geležinių skydų elementų, drabužių sąsagų. O viename kape surastas ir rituališkai užlenktas kardas. Anot archeologų, visi šie daiktai liudija, kad tai buvo karių kapinės.
Kaulai išlikę tik iš dalies, kadangi prieš 2 tūkst. metų palaikai deginti, o į kapus dėti tik pelenai, tad ir archeologai turi tenkintis tik ugnies nesunaikintais žmonių kaulų fragmentais. Užtat kiti radiniai liudija apie kelias skirtingas kultūras.
Kadangi čia laidoti žmonės, vadinasi, jie turėjo kažkur gyventi. Tačiau, kaip ir apie kapinyną, apie jokią to meto gyvenvietę kažkur netoliese nėra jokių šaltinių, todėl gali nutikti, kad kasinėdami kapinyną archeologai atras ir gyvenamąją vietovę. Darbai bus tęsiami kitąmet, kol kas tam ieškoma finansavimo.
Laidojo 200 metų
Tyrėjai mano, kad kapinyne laidoti pradėta maždaug antroje pirmo amžiaus pusėje ir jis funkcionavo iki trečiojo amžiaus pirmosios pusės. Žmonės čia laidoti apie 200 metų.
Apie tikslią vietą, kur yra šis kapinynas, mokslininkai nekalba – taip bandoma apsisaugoti nuo kapų plėšikų.
Ir nors radinys vertinamas kaip tikra sensacija, dirba čia žmonės iš visos Lenkijos, atvykstantys savo laisvu laiku, savaitgaliais.
Apie tikslią vietą, kur yra šis kapinynas, mokslininkai nekalba – taip bandoma apsisaugoti nuo kapų plėšikų. Teritorija rūpinasi ne tik istorikai, informuoti ir miškininkai bei policija. Atskleidžiama tik tiek, kad tai vieta Gožovo apskrityje, kuri yra Lenkijos vakaruose, Liubušo vaivadijoje.
