Senus baldus ir kitokias istorines vertybes kolekcionuojantis A. Šašys rastą nuotraukų albumą ir dokumentus padovanoti Tauragės krašto muziejui nusprendė todėl, kad radiniai susiję būtent su šiuo kraštu ir su Jurbarku neturi nieko bendra.
„Man pačiam tos nuotraukos ir dokumentai nereikalingi, tačiau Tauragei svarbūs, todėl nusprendžiau padovanoti. Negi deginti reikėjo? Tikiuosi, kad muziejuje jie bus tinkamai saugomi ir naudingi“, – sakė A. Šašys.
Seną nuotraukų albumą paauksuotais puslapių kraštais ir įvairių maždaug šimtmečio senumo dokumentų A. Šašys rado iš Sutkų k. gyventojo Jono Tarozos parsivežęs antikvarinius baldus. Pardavėjas taip atsikratė nereikalingais daiktais iš paveldėtos Šamšūrų šeimos sodybos.
Svarbus paveldas
E. Šamšūra valdininkams įrodė, kad dirbdamas raštininku carinės armijos dalinyje, dirbo valstybės labui ir turi reikiamą darbo stažą.
Minėta šeima Tauragei itin svarbi. Šamšūros šiame krašte apsigyveno XIX amžiuje. Tėvas Emilijonas Šamšūra tarnavo Tauragės pasienio brigadoje vyriausiuoju raštininku. Būtent ši brigada buvo didžiausias to meto knygnešių ir kontrabandininkų priešas.
Po Pirmojo pasaulinio karo E. Šamšūra įsidarbino Tauragės miškų urėdijoje. Išsilavinęs vyras sugebėjo išsireikalauti pensiją iš nepriklausomos Lietuvos valstybės. E. Šamšūra valdininkams įrodė, kad dirbdamas raštininku carinės armijos dalinyje, dirbo valstybės labui ir turi reikiamą darbo stažą.
Du Šamšūrų sūnūs tarnavo Lietuvos kariuomenėje – Tauragėje ir Marijampolėje. Šeima įsigijo žemės netoli Tauragės esančiame Sutkų kaime, ūkininkavo, dirbo kolūkyje. Šamšūrų šeimos vyrai tėvas Emilijonas ir sūnus Grigorijus ilgus metus buvo civiliai stačiatikių religinės bendruomenės administratoriai. Tai rodo, kad šeima buvo bendruomenės itin gerbiama. Deja, nė vienas iš E. Šamšūros sūnų ir dukterų nesusilaukė palikuonių, todėl po jų mirties šeimos istorija nutrūko.
Galėjo brangiai parduoti
Andrius tikrai galėjo nuotraukas išparduoti po vieną ir būtų uždirbęs nemažai pinigų. Tačiau pasielgė teisingai ir nusprendė viską išsaugoti. Esame jam labai dėkingi, - sakė V.Košovas.
„Dokumentai ir fotografijos gali būti tiriami įvairiausiais aspektais. Yra išskirtinių nuotraukų ir dokumentų apie Tauragės miškų urėdiją, stačiatikių bažnyčią. Įdomi kvitų knygelė, kuri rodo, kaip Antrojo pasaulinio karo pradžioje stačiatikių bendruomenė veikė, kaip litus keitė reichmarkės, kokios buvo įmokos, rinkliavos, kad pagrindinis pajamų šaltinis – už parduotas žvakes“, – pasakojo padėkoti A. Šašiui ir pasirašyti nuotraukų bei dokumentų perdavimo akto atvykęs Tauragės krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kovšovas.
Rinkinyje taip pat galima atsekti Šamšūrų ūkio veiklą tarpukaryje, trečiajame ir ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, karo, pokario bei tarybiniais laikais. Tai padaryti padeda išlikę pardavimų, mokesčių, prievolių kvitai, paskolų vekseliai ir kitokie dokumentai.
Pasak V. Kovšovo, nuotraukos ir dokumentai dar kartą įrodo, kad Tauragės istorija pilna paslapčių ir nežinomų faktų. Todėl dovanotos fotografijos ir dokumentai taps vertingais muziejaus eksponatais.
„Andrius tikrai galėjo nuotraukas išparduoti po vieną ir būtų uždirbęs nemažai pinigų. Tačiau pasielgė teisingai ir nusprendė viską išsaugoti. Esame jam labai dėkingi“, – tikino V. Kovšovas.
