Prisiminti ir Anapilin išėję
Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius įsitikinęs, kad ne tik gydytojų darbščios rankos, bet ir buhalteriai, teisininkai, valytojai ir kiti darbuotojai prisidėjo prie ligoninės kūrimo ir puoselėjimo per visus ligoninės gyvavimo metus, todėl į susitikimą buvo sukviesti įvairių profesijų atstovai, dirbę ligoninėje.
„Prisimename ne tik tuos, kurie prieš 170 metų įkūrė ligoninę ir suteikė galimybę gydymo įstaigai augti, tapti tuo, kuo esame dabar. Džiaugiamės ir tais, kurie daugelį metų plušėjo ligoninėje. Norėdami sukurti filmą apie ligoninės praeitį, dabartį ir ateitį, ir pakvietėme labiausiai nusipelniusius žmones“, – sakė P. Simavičius.
Per Respublikinės Šiaulių ligoninės gyvavimo laikotarpį jai vadovavo net 11 skirtingų vadovų. Didžiausius nuopelnus P. Simavičius skiria Anapilin išėjusiems buvusiems ligoninės vadovams – Kazimierui Knizikevičiui, Antanui Samiui. Susitikime dalyvavęs buvęs vadovas Kazimieras Algirdas Ščeponavičius sakė, kad per jo vadovavimo laikotarpį ligoninės veidas smarkiai pasikeitė.
„Prisimenu senuosius ligoninės pastatus, kai turėjome net 3 infekcinius skyrius atskiruose pastatuose: kur dabar yra Visuomenės sveikatos centras, ten buvo ligoninė. Tie senieji pastatai dabar kelia tik nostalgiškus prisiminimus. Dabartinė chirurgijos korpuso salė labai daug galėtų papasakoti, nes čia vykdavo visi svarbiausi susirinkimai. Ligoninė turėjo ne tik džiaugsmingų akimirkų – dėl ligoninės gerovės ne kartą teko ir pakovoti. Prieš 20-40 metų Šiaulių ligoninė neoficialiai konkuravo su Visuomenės sveikatos centru dėl gaunamų investicijų statybai. Pavydėjome Panevėžio ligoninei, kuri turėjo vieną pastatą ir greičiau sprendė problemas. Palaipsniui ir mūsų tokia ligoninė tapo, tik atsirado skirtingi jos padaliniai. Prisimenu, kai vietoj vaikų ligoninės buvo svarstoma statyti suaugusiųjų infekcinių ligų ligoninę, nors tikrai nereikėjo. Džiaugiamės, kad pavyko įrodyti, jog vaikų ligoninė labiau reikalinga“, – savo prisiminimus apie ligoninę pasakojo K. A. Ščeponavičius.
Ir kiti susirinkę medikai noriai dalijosi savo prisiminimais apie metus, praleistus ligoninėje. Kai kurie akcentavo prastas gydymo sąlygas, kurios apsunkino ligų diagnostiką, tačiau vieningai visų buvo prisimintos ir gražios akimirkos – nuoširdus bendravimas, įgyta patirtis ir žinios.
Ligoninės nueitas kelias
Šiaulių ligoninės pradžia -1843 metai, kai buvo įkurta 20-ies lovų ligoninė. 1853 metais ligoninėje dirbo 5 medikai, buvo gydyti 505 vyrai ir 204 moterys. Tais metais ligoninėje buvo įrengtas Infekcinių ligų baras epidemijų atvejams, todėl padaugėjo ir ligoninėje vietų. Ligoninė gyvavo iki 1915 metų, kol buvo evakuota į Kazanės sritį. Tais pačiais metais vokiečiai žydų ligoninėje atkūrė miesto ligoninę. Dar po trijų metų buvo atkurta Šiaulių miesto ligoninė, kuri sparčiai plėtėsi: 1921 metais įsteigta Odos ir venerinių ligų ambulatorija, 1940 metais ligoninei buvo paskirti dviejų privačių ligoninių pastatai. Po penkerių metų jau ligoninė galėjo vienu metu gydyti 203 pacientus.
Pagrindinis šiandieninės ligoninės pastatas, kurį suprojektavo, deja, nespėjo įrengti architektas V. G. Landsbergis–Žemkalnis, buvo pastatytas 1953 metais. Vėliau buvo statomas naujas Chirurgijos korpusas. Po dešimtmečio išdygo ir Respublikinės ligoninės Vaikų ligų klinika. 1993 metais prie ligoninės prijungti Gimdymo namai, įsteigta Akušerijos-ginekologijos klinika. Prijungti ir senieji Gimdymo namai. Šiame pastate kūrėsi Ausų, nosies, gerklės ligų, Nefrologijos-toksikologijos, Suaugusių infekcinių ligų skyriai, Klinikinė diagnostikos laboratorija, Kraujo bankas. 2006 metais ligoninė tapo viešąja įstaiga Šiaulių apskrities ligonine. 2009 metais pradėjo veikti Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir vaiko klinika. 2010 m. prie ligoninės prijungta Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninė, Šiaulių psichiatrijos ligoninė bei Šaukėnų psichiatrijos ligoninė. Tik 2011 metais oficialiai buvo įteisintas Respublikinės Šiaulių ligoninės statusas.
