Tokį siūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nariai.
Projektu būtų papildomas Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, numatant, kad valstybinę signataro rentą gali gauti LLKS tarybos, „vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 metų vasario 16 dieną priimtą deklaraciją pasirašę asmenys“, į dalį rentos pretenduotų našlės ar našlaičiai.
1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: Vakarų Lietuvos partizanų srities vadas Jonas Žemaitis-Vytautas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas A.Ramanauskas-Vanagas ir LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą.
Seimas ketvirtadienį priėmė deklaraciją, kuria partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas pripažintas buvęs valstybės vadovu, faktiniu prezidentu.
Šiuo metu Signataro renta skiriama Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarams, taip pat Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatams, 1990 metų kovo 11-14 dienomis vykdžiusiems svarbią valstybinę užduotį Maskvoje. Renta siekia 50 proc. parlamentaro atlyginimo, šiuo metu – per 4 tūkst. litų. Valstybinės signataro našlių ir našlaičių (su tam tikromis išlygomis mokamos ne ilgiau kaip iki 24 metų) rentos dydis yra 25 proc. rentos dydžio. Šiuo metu signataro rentą gauna 57 asmenys.
