Jau 14 metų lenkų archeologai iš Varšuvos universiteto Archeologijos instituto dirba Egipto Tėbuose, ten esančiame Deir el-Bahri archeologiniame komplekse ir rastas šis puikiai išlikęs kapas.
Apie 1080 metus prieš Kristų į Tėbus, kurie buvo nualinti karų, atvyko generolas Herhoras su faraonui Ramziui XI ištikima kariuomene. Karalių slėnyje jis išvydo, kaip išniekintos mumijos – išplėšti kapai, pavogti vertingiausi daiktai, kai kurios mumijos sukapotos kirviais, užklotos barbarų šiukšlėmis, kurie tokiu būdu parodė savo panieką švenčiausioms egiptietiškoms relikvijoms.
Greičiausiai būtent tada Herhoras, kuris netrukus turėjo tapti svarbiausiu dievo Amono šventiku ir pasivadinti faraonu, nusprendė įrengti sau tokį kapą, kurio negalėtų nuniokoti net visa armija. Gali būti, kad detalų projektą parengti jis pavedė karališkajam nekropolio rašytojui Butehamonui, nes jo užrašai kartojasi ant uolos atbrailos sienų apie 100 metrų virš garsiosios Hatčepsutės šventyklos Deir el-Bahri.
Kapas, kuris buvo skirtas ne tik Herhorui, bet ir jo sūnui, įrengtas itin kruopščiai. Tai buvo gigantiškas inžinerinis projektas, kurį įgyvendino tūkstančiai darbininkų. Ant stataus šlaito, keliais metrais žemiau įėjimo į kapą, iškirsta platforma, kuri buvo pridengta akmenimis, ant jų užpiltas kelių metrų storio smulkios skaldos ir kalkių dulkių sluoksnis, viską teko sunešti maišais įveikiant sunkų kelią.
Tokiu būdu kurta dirbtinė įkalnė. Virš įėjimo buvo užritinti keli dideli rieduliai, viskas užpilta smulkiais akmenimis ir skalda, siekiant, kad visuma atrodytų lyg viena didelė uola. Senovės meistrai puikiai išmanė, kaip tai padaryti, gausiai naudojo kalkes, sumaišytas su rišamąja medžiaga ir vandeniu. Juos galima drąsiai pavadinti dirbtinės uolos išradėjais, nes tokias uolas labai sunku atskirti nuo tikrųjų.
Šis darbas yra unikalus ir padėjo įgyvendinti pagrindinę užduotį: apsaugojo kapą nuo plėšikų. Apie jų bandymus tai padaryti liudija atrasti tuneliai. Vėlesniais laikais niekas nesiryžo liesti dirbtinių užtvarų, tad kapas išliko iki šių dienų. Dabar jį atidengti turi šansą lenkų archeologai.
Anot archeologų, tyrimai pradėti 1999 metais, tačiau tuomet niekas net neketino pašalinti visų šių akmenų – tai atrodė beveik neįmanoma. Misijos tikslas buvo ne tik ištirti žmonių pėdsakus šioje teritorijoje, bet ir nustatyti, ar uolos nekelia pavojaus apačioje esančioms šventykloms.
Paaiškėjo, kad pavojus yra realus, ypač per stiprias liūtis ar žemės drebėjimą. Todėl nuspręsta pavojų keliančias uolas smulkinti ir pašalinti. Nuėmus dalį akmenų archeologai, kaip patys tvirtina, naiviai tikėjosi, kad jau po jais aptiks kapą. Tuo metu mokslininkai dar nežinojo, kad susidūrė su išskirtiniu senovės egiptiečių statiniu, kai tūkstančiais tonų akmenų buvo siekta apsaugoti įėjimą į kapą.
Darbus sunkino ir logistinės problemos – kaip elgtis su nuolaužomis, kur ir kaip jas išgabenti. Vėliau Egipte prasidėjo politinis sąmyšis, tad darbai sustojo. Tik 2013 metų sausį Lenkijos archeologai vėl grįžo prie darbo.
Nors jau daug padaryta, nuo vietos, kurioje, kaip mano archeologai, yra kapas, dar skiria apie 30 metrų – norint jį pasiekti dar prireiks dirbti ne vieną mėnesį. 2014-aisiais mokslininkai pasiryžę dirbti nuo sausio iki gegužės ir grįžti rudenį, nes Egipto vasara per karšta tokiai veiklai. Vis dėlto tikimasi, kad atverti kapą pavyks jau žiemos sezono metu.
Archeologai kol kas tik spėlioja, ką gali rasti šiame kape. Pagal jau turimus atradimus spėjama, kad jame gali būti daug daiktų, priklausiusių faraonui Amenhotepui, kurio kapas buvo išgrobstytas tuo metu, kai jį matė Herhoras. Ten pat gali būti ir faraono sarkofagas, tačiau vertingų jo daiktų rasti nesitikima, nes jie greičiausia buvo išgrobstyti.
Kitokia situacija turėtų būti su Herhoro ir jo sūnaus palaikais: tikimasi, kad išliko visi daiktai, papuošalai, su kuriais jie buvo palaidoti, tik nežinia, kiek jų būta.
Lenkijos archeologai tikisi, kad Herhoro mumija bus su auksine kauke ir vertingais papuošalais. Visi nepaliestame kape aptikti radiniai bus aukso vertės, už kuriuos Lenkijos mokslininkai nusipelnys aukso medalio. Tai esą bus Varšuvos universitetui ir Lenkijos archeologijai didžiosios sėkmės diena. Kol kas archeologai sprendžia finansinius sunkumus – vien žiemos sezono darbams reikia 60 tūkst. zlotų (apie 50 tūkst. Lt), visiems metams – antra tiek. Pinigų mokslininkai šiuo metu pakankamai neturi.