Pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko, istoriko Romualdo Adomavičiaus, praėjus penkiasdešimčiai metų Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava, kuri buvo keliama laive „Prezidentas Smetona“, atsidūrė 1940 m. lietuvių emigrantų šeimoje Baltimorėje gimusio Lietuvos istorinės ginkluotės ir kariuomenės atributų kolekcininko Henry Gaidžio rankose. Jam teko bendrauti su Lietuvos karinio laivyno pionieriumi, karo laivo vadu Povilu Juliumi Labanausku, kuris aktyviam JAV lietuvių bendruomenės nariui perdavė savo asmeninius daiktus, pvz., karinę uniformą, atsigabentus karo metu iš Lietuvos. Apie 1990 m. H.Gaidis „Prezidento Smetonos“ vėliavą įsigijo ginkluotės aukcione Merilando valstijoje, kurioje ilgą laiką gyveno P.Labanauskas.
Pasak muziejininko istoriko, dėka 78 metų JAV lietuvio kolekcininkoH. Gaidžio, šimtmečio proga Lietuvai paskolinusio šią vėliavą metams, geranoriškumo ir Lietuvos ambasados Vašingtone karo atašė pulkininko Alvydo Šiupario, organizavusio vėliavos siuntimą diplomatiniu paštu, šiandien Lietuvos žmonės gali pamatyti tokį reliktą. Dar reikėtų pridurti, kad nemenkas nuopelnas priklauso ir Lietuvos jūrų muziejaus kolektyvui ir ypač istorikui R.Adomavičiui, kuris pabandė, ir jam pasisekė.
R.Adomavičius pradėjo susirašinėti su H.Gaidžiu prieš šešerius metus, nes jau buvo žinoma, kad jis turi tą vėliavą. Atsiradus progai pernai lapkritį jis ir paprašė kolekcininko paskolinti vėliavą šimtmečio proga bent jau metams. „Ponas Henris labai geranoriškas. Net pagyrė, kad gera idėja, ir sutiko. Beje, jis turi Amerikoje daug visokių įvairių laikotarpių karybos eksponatų, susijusių su Lietuva. Ne tik autentišką laivo „Prezidentas Smetona“ uniformą, bet ir dekoracinį uniforminį kardą, įvairių dokumentų. Gal mes iš jo gausime ir kitų daiktų laikinai saugoti. Beje, jam labai patiko vėliavos perdavimo ceremonija, kurią rodė visos televizijos. Jis žada pats atvykti į Lietuvą rugpjūtį“, - pasakojo istorikas.
Po laivo vėliavos perdavimo Lietuvos jūrų muziejui ceremonijos Užsienio reikalų ministerijoje ji iš karto Vilniuje buvo nunešta pas tekstilės restauratorius, kurie patvirtino - vėliava labai gerai išsilaikiusi. Pasak R.Adomavičiaus, ko gero, todėl, kad buvo rezervinė, t.y. rečiau naudojama. „Ji tikra ir kokybiška. Gerai matyti, kad tai ne šių laikų standartinė vėliava“, - sako istorikas.
Vėliavą pasisiuvo laive
Prieš maždaug 30 metų, dar sovietmečiu, jūreivis A.Pangonis laive pasisiuvo Lietuvos trispalvę ir pasikabino kajutėje ant sienos. Įgulos nariai rusakalbiai griežė dantį, o lietuviai jo net bijojo, manė, kad tas jūreivis esąs koks nors provokatorius.
„Plaukiojau jūroje, dirbau prekybos laivyne. Kada tas buvo, jau neprisimenu, gal prieš kokį trisdešimt metų. Laive susirinkau kitas vėliavas, išardžiau, atsirinkau tinkamų spalvų medžiagas ir pasisiuvau Lietuvos trispalvę. Štai ir viskas. Pasisiuvau todėl, kad jau girdėjau Sąjūdžio laisvės bruzdesį. Aplink mane daugiausia buvo rusai, norėjau, kad jie matytų, kokia ta mūsų vėliava. Žinoma, sulaukiau „gražių“ vertinimų, žadėjo ir už borto išmesti, bet aš buvau neįkandamas, nes nieko nebijojau. Buvo visko. Žemėlapyje ant sienos Latviją, Estiją ir Lietuvą išskyriau kitomis spalvomis“, - pasakojo jūreivis.
Vyras tą vėliavą labai brangina. Sako, dar niekas jos nėra matęs. Šimtmečio proga jis ją pasikabins savo namuose. „Tai mano vėliava, niekam jos neatiduosiu. Ji tokia pati kaip ir normali vėliava. Vilnonė, tikra. Tokių tikrai daugiau nėra. Gal tik laivuose būtų galima rasti. Nemėgstu viešintis, esu uždaras jūreivis. Nenoriu jokios reklamos, baikit“, - visaip kaip bandė atsikratyti mūsų jūreivis ir, ko gero, pyko ant žmonos, išdavusios jo paslaptį.
Apie laivą „Prezidentas Smetona“ komentuoja Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus istorikas
Lietuvos vidaus reikalų ministerija 1927 metų pavasarį už 272 225 Lt įsigijo Vokietijoje statytą minų tralerį pakrančių apsaugos tikslams. Laivo pagrindinė užduotis buvo persekioti jūrų sienos pažeidėjus - spirito kontrabandininkus. Laivas“Prezidentas Smetona“ kaip prezidentinė jachta buvo naudojamas ir šalies vadovybės iškyloms. 1933 m. pradžioje „Prezidentas Smetona“ perduotas Krašto apsaugos ministerijos žinion ir pradėtas ruošti karo tarnybai. 1935 m. rugpjūčio 1 d. įkurtas Lietuvos karinis laivynas kaip atskira ginkluotės rūšis. „Prezidentas Smetona“ atliko ir mokomojo karo laivo funkcijas.
1935 m. spalio 26 d. bandomasis išplaukimas į jūrą tapo istoriniu, nes ant „Prezidento Smetonos“ stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava ir laivas pirmą kartą su karine įgula išplaukė į jūrą.
1936 m. rugpjūčio 11 d. laivą Klaipėdos uoste aplankė ir kartu su kitais aukštais valstybės pareigūnais į jūrą išplaukė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir laivo šefas prezidentas Antanas Smetona.
1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštą ir uostą perėmė nacistinė Vokietija. Kovo 23 d., vidurdienį, karo laivas „Prezidentas Smetona“, pakrančių apsaugos laivai ir uoste stovėję Lietuvos prekybinio laivyno garlaiviai išplaukė iš Klaipėdos prieš pat Vokietijos laivynui įplaukiant į uostą su A.Hitleriu priešakyje.
Tik 1939 m. rugsėjį, pagilinus farvaterį, „Prezidentas Smetona“ įplaukė į Šventosios uostą, kuriame sutiko 1940 m. birželį SSRS pradėtą nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupaciją. Tuo metu laivui vadovavo komandoras leitenantas Povilas Julius Labanauskas (1908-1999 m.)
Trys laivo karininkai, tarp kurių buvo ir laivo vadas, 1940 m. liepos 20 d., pasinaudoję kylančia jūroje audra, jachta „Nijolė“ išburiavo į Klaipėdą. Su savimi jie pasiėmė nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolį - karinio jūrų laivyno vėliavą, kuri dabar yra Lietuvos jūrų muziejuje.
