Širvintų apylinkėse, šalia Kivonių kaimo gyvybes paaukojo mažiausiai 100 sukilėlių.
Idėjos juos pagerbti sumanytojai ir organizatoriai sako buvę nustebę tiek vietos valdžios, tiek gyventų geranoriškumu. Kas sutiko savo žemėj akmenį pastatyt, kas kryžių pagamino, kas lėšomis prisidėjo. Neprireikė nei metų, kad šalia Šešuolių girios būtų įamžintas žuvusiųjų per 1863-ųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią atminimas.
Idėja statyti paminklinį akmenį kilo perskaičius Onos Maksimaitienės knygą apie 1863 sukilimą. Būtent čia aprašytos kovos Širvintų apylinkėse šalia Kivonių kaimo.
„Labai svarbu, kad dabar minit 150 metų jubiliejų, paprasti Širvintų gyventojai prisimena savo praeitį, savo žemės istoriją, tai, manau, kad ir kitose Lietuvos vietose šis istorinis įvykis, ta visaliaudinė kova su Rusijos imperija negali būti užmiršta“, – sako archeologas Aleksas Luchtanas.
Istorikas Stanislovas Budraitis tikisi, kad dar šiemet pavyks atkurti sukilimo dalyviams atminti netoli Ukmergės Leno miške esantį sunykusį atminimo kryžių, statytą dar prezidento Antano Smetonos tėvo.
Skaičiuojama, kad per 1863-1864 sukilimą vien Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene, kuri mūsų krašte buvo dislokavusi kone pusantro šimto tūkstančių karių. Per ir po sukilimo carinė valdžia nuteisė mirties bausme, katorga ar ištrėmė per 20 tūkst. žmonių.
