Naujai sukurtoje svetainėje įdomios iki tol negirdėtos informacijos gali rasti ir tie, kurie išmano LDK istoriją, ir beveik nieko apie ją nežinantys, tačiau smalsūs lankytojai. Projekto tikslas – įdomiai ir netradiciškai papasakoti LDK laikotarpio aktualijas, pateikti daugeliui negirdėtas istorijas, „prakalbinti“ iki tol neišklausytus veikėjus. Iki metų pabaigos www.ldkistorija.lt bus patalpinta apie 700 tekstinių ir animuotų pasakojimų.
Pačioje spalio pabaigoje pirmą kartą rengtuose skaitmeninių kūrybinių industrijų apdovanojimuose „PixelAWARDS“ už geriausius projektus, produktus bei sprendimus, kuriuos kuriant panaudota skaitmeninių technologijų ir kūrybiškumo sintezė ką tik sukurta www.ldkistorija.lt pelnė statulėlę kaip Metų skaitmeninių kūrybinių industrijų projektas.
 |
| ldkistorija.lt nuotr./Virtuali istorinė Lietuva: LDK |
Projekto įgyvendintojai skelbia, kad „svetainėje susiliejo istorikų ir dailininkų, kurie sukūrė savo šelmiškus ir linksmus vizualinius pasakojimus, vaizduotės“. Sukurti vaizdai skirti lankytojams padėti geriau įsivaizduoti LDK pasaulį. Rengiant pasakojimus dirbo profesionalūs istorikai, archeologai, muziejininkai, filologai ir menotyrininkai. Suprantamai ir įtaigiai dėstomų istorijų temos apima daugybę sričių – nuo meno iki karybos, nuo mitų iki mokslo, nuo religijos iki medicinos.
Pasak „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“ iniciatyvos autoriaus Žilvino Jančoro, projektas skirtas plačiai visuomenei – visiems Lietuvos žmonėms, juo siekiama sudominti moksleivius ir jaunąją kartą. „Projekto idėja gimė artėjant Lietuvos tūkstantmečiui. Norėjosi sukurti interneto svetainę, kurioje pateikta LDK istorija mes, Lietuvos gyventojai, galėtume didžiuotis“, – sako Žilvinas Jančoras. Paklaustas, kodėl buvo pasirinkta LDK istorinė epocha, projekto vadovas atsakė: „LDK istorija – bene gražiausias, didingiausias ir labiausiai legendomis apipintas laikotarpis“.
Vienas iš projekto sumanytojų ir turinio kūrėjų istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros docentas Eugenijus Saviščevas sako, kad laikotarpis nuo XIII–XVIII a. lietuviams palyginus mažai pažįstamas, juo nelabai domimasi, prastai suprantama. „Esame įpratę istoriją vertinti per šiandienos gyvenimo prizmę, primetame tuometinei Lietuvai mūsų šiuolaikines vertybes, norime būti įvertinti už praeities didybę, bet nesutinkame atsakyti už nieką, ką protėviai padarė ne taip. Tai patogu, bet neteisinga, – kalbėjo E. Saviščevas. – Istorinis LDK laikotarpis – labai įvairialypis, sudėtingas ir istorikas neturi jo „teisti“. Istoriko prievolė – jį suprasti ir pasistengti paaiškinti kitiems. LDK – ne tik lietuvių kūrinys. Tai kelių susipynusių kultūrų kūdikis. Vien teritoriniu požiūriu jos palikimą apima bent penkios šiuolaikinės valstybės. Iš visų jų mes išsiskiriame tuo, kad paveldėjome LDK širdį“.
 |
| ldkistorija.lt nuotr./Virtuali istorinė Lietuva: LDK |
Istorikas sako, kad neretai koncentruojamės į didelius dalykus, užuot kalbėję, kaip žmonės gyveno, ką jautė. Todėl šis projektas – savotiškas bandymas pažvelgti iš kiek kitokios nei įprasta perspektyvos – pateikti istoriją, kuri kalba apie žmogų, kuris kažkada gyveno, džiaugėsi, mylėjo, ir bandymas jį suprasti. Paklaustas, ar yra analogų lietuvių sukurtam projektui pasaulyje, E. Saviščevas sakė, kad iki šiol nėra pavykę jų aptikti. Lietuvių įgyvendinamas sumanymas – unikalus bandymas perteikti šalies istorinį laikotarpį.
Lietuvos istorinės asmenybės, buitis, kultūra įdomūs ne tik mums patiems. Todėl svetainės turinį ateityje planuojama versti į užsienio kalbas. Pašnekovas pabrėžė, kad istorijos mokslo kontekste yra pavyzdžių, kai mažos šalys sugeba sudominti pasaulį savo istoriniais pasakojimais. Kaip vieną iš jų pateikia, jo nuomone, labai savitą ir brandžią olandų istoriografiją. „Kodėl gi lietuvių istorikų darbai negali suvaidinti panašaus vaidmens Rytų Europos istorijos moksle?“ – svarsto E. Saviščevas.
Paskatinti visuomenę domėtis šalies istorija – svarbu, mano istorikas. Šiuolaikiniam mąstančiam žmogui istorinės žinios, istorinio konteksto išmanymas – būtinas: jis primena mums, kas žmogaus, visuomenės ir valstybės istorijoje svarbu iš tiesų, o kas tik taip atrodo. Vienas iš būdų atkreipti dėmesį – sukurti betarpišką prieigą, suteikiančią lankytojui laisvą valią pasirinkti. „Žmones reikia stengtis sudominti“, – įsitikinęs Eugenijus Saviščevas.
Ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išvadino beždžione? Kuo sirgo senosios Kernavės gyventojai? Kas buvo pirmas lietuvis, užkopęs į Egipto piramidės viršūnę? Ką valgė LDK gyventojai? Kodėl lietuviai mėgsta šaltibarščius? Kokiomis pramogomis lepinosi Vytauto dvariškiai? Visa tai galima rasti www.ldkistorija.lt svetainėje.
Projektą „Virtuali istorinė Lietuva: LDK“, finansuojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis, įgyvendina Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Istorijos fakultetai bei Vilniaus universiteto biblioteka.
 |
| logotipas |
Europos regioninės plėtros fontas
Sanglaudos fondas
 |
