1921-ųjų kovo 4-ąją į prancūzų administracijos valdomą Klaipėdos uostą iš Kylio laivų statyklos įplaukė burlaivis „Jūratė“ su Lietuvos vėliava. Burlaivio statybas užsakė Kaune veikusi bendrovė „Lietuvos garlaivių bendrovė“. Lietuva tuo metu uosto prie jūros neturėjo, tad burlaivis buvo registruotas Jurbarke. Dar po vienuolikos dienų – kovo 15-ąją – į Klaipėdą įplaukė antras šios bendrovės burlaivis – „Kastytis“.
„Jūratei“ vadovavo kapitonas Juozas Andžejauskas.
Kai 1923-aisiais Klaipėdos kraštas ir uostas atiteko Lietuvai su menku laivynu. Taip prasidėjo Lietuvos, kaip jūrinės valstybės istorija.
Penktadienį nuotoliniu būdu Jūrų muziejaus komanda pristatė projektą, priminsiantį visai šaliai, kad jūra – ne tik paplūdimys ir atostogų linksmybės.
„Siekiame į vesti į trispalvę mėlyną spalvą“, – teigė Olga Žaliene, Jūrų muziejaus direktorė.
Anot muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jūra suteikia platesnius socialinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius. „Pasirinktas įkvepiantis šūkis: „Su jūra mes didesni“. Jūrinė valstybė nesibaigia su krantu“, – teigė N.Puteikienė.
Projekto metu bus pristatomi dešimt kapitonų, kurių indėlis į Lietuvos, kaip jūrinės valstybės istorijos kūrimą buvo didžiulis. Apybraižas sukūrė rašytojas Justinas Žilinskas. Kaip teigė O.Žalienė, daug dalykų, kuriuos aprašė J.Žilinskas, ir jai buvo nauji.
Numatyta programa, kaip viliamasi, padės plėtoti Lietuvos kaip jūrinės valstybės tapatybę visuomenėje ir bus įžanga į 2023-iųjų renginius, kai sueis 100 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo.
Be interaktyvių apybraižų bus išleisti proginiai atvirukai, demonstruojamos parodos, atverta ekspozicija Jūrų muziejuje, edukacinės programos.
