Parodos pristatyme, kartu su Tičino Respublikos ir kantono vadovais, Mendrizijo patricijų korporacijos vadovais, dalyvavo Lietuvos Respublikos atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje ir kitų tarptautinių organizacijų vadovas ambasadorius Jonas Rudalevičius, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Biudžeto, finansų ir administracijos komiteto pirmininkas, ambasadorius Albinas Zananavičius,Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.
Dalyvauti šiame renginyje buvo pakviesti iškiliausi šio regiono kultūros ir meno žmonės, architektūros ekspertai, apie 30 konsulų reziduojančių Tičine.
Paroda veiks iki balandžio 9 d. Parodos metu lankytojus sutiks ir juo dominančią informaciją apie Lietuvą suteiks vietinės lietuvių bendruomenės atstovai.
Viduramžiais Tičino žemės architektai, skulptoriai ir tapytojai buvo vertinami visoje Europoje. Jau nuo XII a. Tičino menininkai keliavo po Europą ieškodami turtingų užsakovų. Beveik tris šimtus metų – nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos – nuo Lugano ežero pakrančių kilę menininkai dirbo ir kūrė LDK.
Beveik keturiasdešimt architektų, skulptorių ir tapytojų paliko savo pėdsakus apie pusšimtyje LDK vietovių. Vien Lietuvos sostinėje Vilniuje šie menininkai prisidėjo prie beveik dvidešimties iki mūsų dienų išlikusių pastatų projektavimo, statymo ir dekoravimo. Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, Šv. Teresės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Žemutinė pilis, Radvilų rūmai Vilniuje, Pažaislio kamaldulių vienuolynas, Švč. Trejybės bažnyčia Liškiavoje, Dievo Kūno bažnyčia Nesvyžiuje – tai tik keletas iki šių laikų išlikusių Tičino meistrų paminklų buvusios LDK teritorijoje.
„Dėl įvairių politinių ir kultūrinių priežasčių Šveicarijos menininkų palikimas Lietuvoje ilgą laiką nebuvo tyrinėjamas, – sakė Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto docentas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktorius dr. Rūstis Kamuntavičius. – Šis projektas, tai – pirmasis bandymas surinkti, susisteminti, apibendrinti ir pristatyti visą Tičino meistrų palikimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse.“
Vien Lietuvos sostinėje Vilniuje šie menininkai prisidėjo prie beveik dvidešimties iki mūsų dienų išlikusių pastatų projektavimo, statymo ir dekoravimo.
Dvejus metus dr. R.Kamuntavičius Lietuvos ir užsienio archyvuose rinko istorinę medžiagą, o fotografas Martynas Ambrazas sukorė tūkstančius kilometrų Italijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos keliais – nufotografuota šimtai architektūros paminklų. Kultūros projekto tikslas yra atstatyti nuo viduramžių buvusius glaudžius Lietuvos ir Šveicarijos verslo bei kultūros ryšius, Šveicarijos ir Italijos gyventojus supažindinti su jų tautiečių kultūriniu ir istoriniu palikimu LDK teritorijoje, skatinti juos aplankyti jų protėvių sukurtus architektūros šedevrus.
Mintis pasinaudoti Lietuvos mokslininkų tyrimais ir pristatyti Tičino regiono kultūros ir architektūros palikimą pačioje Šveicarijoje kilo Lietuvos Respublikos garbės konsului Tičino kantone Gintautui Bertašiui. Parodos atidarymas tapo reikšmingu įvykiu atnaujinant kažkada buvusį intensyvų Lietuvos ir Šveicarijos ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Renginių Šveicarijoje programoje – Lietuvos delegacijos susitikimas su Tičino kantono vyriausybės kancleriu ir kultūros ministru. Susitikimo metu Tičino vyriausybė, verslo asociacijos ir investuotojai buvo pakviesti atvykti į Lietuvą, šalį į kurią Šveicarijos atstovai kurti ir dirbti vykdavo kelis šimtus metų. Lietuvos delegacijos atstovai buvo supažindinti su UNESCO Kultūros paveldo objektu Belinzonos pilių ansambliu bei jo pritaikymu priimti turistų srautus.
Projekto vykdytojas – Lietuvos viešoji įstaiga „Communicare“ planuoja parodą Vilniaus Rotušėje (2012 m. pavasarį – vasarą), interaktyvų interneto tinklalapį ir rengia knygą – albumą „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
