Tai – Anikė, mergaitė apdainuota Klaipėdoje gimusio prūsų poeto Simono Dacho (1605–1659) kūryboje, gimusi Taravoje, pagimdžiusi net vienuolika vaikų. „Anikė gyveno ilgiau nei trys jos vyrai. Anot mano žmonos, aš esu ketvirtas, nes tiek naktų su ja praleidau, kol po kruopelę ją išstudijavau“, – juokauja žurnalistas, knygų leidėjas, fotomenininkas Antanas Stanevičius. Jis – knygų lietuvių ir vokiečių kalbomis „Taravos Anikės mįslė“ („Rätselraten um Ännchen von Tharau“) autorius.
Neseniai žurnalistas papildė šios knygos vokiškąją versiją. Tai jau trečiasis šios knygos leidimas per 20 metų. Šiemet A.Stanevičius ketina papildyti apybraižą lietuvių kalba.
 |
| Antano Stanevičiaus nuotr./Taravos bažnyčia |
Papildyti turėjo kuo, mat iki šiol žurnalistą pasiekia skambučiai, laiškai senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų, kurie skuba pasidalinti savo žiniomis ar nuogirdomis apie istorinę asmenybę. Be to, autorius neseniai, dabartinėje Kaliningrado srities teritorijoje, aplankė dar kelias su Anike susijusias vietas: gimtinę Taravą, vestuves su kunigu Johanu Partatijumi liudijančią Karaliaučiaus katedrą, jaunamartės gūžtą Trempuose, vaikų gimimus ir mirtis mačiusią Laukišką ir Įsrūtį, kur praėjo paskutinieji Anikės gyvenimo metai pas vyriausiąjį sūnų Frydrichą Partatijų – lietuvių parapijos kleboną. Taravoje išlikusi didinga bažnyčia, kurioje kunigu dirbo Anikės tėvas Martinas Neanderis. Trempuose tebestovi klebonija, o Laukiškoje dar likęs bažnytėlės pastatas, tačiau jau be bokšto ir be maldų. Įsrutyje išlikę tik klebonijos laiptai ir Kuprotuoju vadinamas tiltelis per Angerapės upę, kuriais XVII amžiuje turėjo vaikščioti Taravos Anikė
Šimtametė mergaitė
Teigiama, kad Taravos Anikė buvo vienintelė, atsukusi nugarą Adolfui Hitleriui, kalbėjusiam iš Teatro balkono 1939 metais.
Jei dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 1912 metais Klaipėdoje pastatyta Anikės skulptūra nebūtų dingusi, šiemet ji švęstų šimtmetį. Tačiau taip jau buvo lemta, kad šiandien matome tik kopiją, atkurtą pagal sprindžio dydžio originalią skulptūrėlę.
Per Antrąjį pasaulinį karą Taravos Anikės skulptūra dingo. Teigiama, kad ji buvo vienintelė, atsukusi nugarą Adolfui Hitleriui, kalbėjusiam iš Teatro balkono 1939 metais...
Paminklo atstatymą 1988 metais inicijavo lietuvių kilmės Vakarų Vokietijos pilietis Haincas Radzivilas. Jis laiškais atakavo miesto valdžią, bet atsakymo nesulaukė. Tuomet jau buvo suplanuota Teatro aikštėje pastatyti Martyno Mažvydo paminklą, nors galiausiai planus vis dėlto pakeitė Anikė.
Pasak žurnalisto A.Stanevičiaus, iniciatoriai Vokietijoje subūrė Taravos Anikės draugiją. „Tuomet buvo išlikusios tik Anikės fotografijos, buvo aišku, kad vien tik jų neužteks. Galimų skulptūros kopijų paieškų ėmėsi Nidoje gimusi ir Maince gyvenanti menotyrininkė Maja Ėlerman-Molenhauer. Paminklo Simonui Dachui, taigi ir Taravos Anikės skulptūros, autorius – Alfredas Kiunė. Būtent jo palikuonių ir ėmėsi ieškoti menotyrininkė. Suradusi autoriaus giminaičius, ji gavo patikinimą, kad nebus rūpesčių dėl autorinių teisių. Mažas skulptūros modelis buvo rastas sendaikčių turguje. Pagal tą skulptūrėlę Anikė ir buvo atkurta“, – pasakojo knygos autorius. Vokiečiams atkūrus skulptūrą, o klaipėdiečiams atstačius fontaną ir postamentą – į naujai išgrįstą aikštę po pusės amžiaus, 1989 lapkričio 18-ąją, grįžo Taravos Anikė – paminklas poetui S.Dachui.
Daugiavaikė mama
 |
| A. Strubros nuotr./Taravos Anikės skulptūros atidengimas |
„Iš pradžių ir pats nežinojau, kad istoriškai ši skulptūra svarbi ne tik vokiečiams, bet ir lietuviams. Anikė ir jos vyras, kunigas Johanas Partatijus, buvo vokiečiai. Johanas gerai mokėjo lietuvių kalbą, nes aukojo mišias lietuviškai. Jų pirmagimis Frydrichas vertė Bibliją ir giesmes į lietuvių kalbą. Lietuvių literatūros istorijoje jis yra įrašytas kaip vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų. Vieni šaltiniai rodo, kad sūnus, kiti, kad tėvas, sudarė lietuvių-graikų kalbų lyginamąjį žodynėlį“, – apie per porą dešimtmečių išsiaiškintus istorijos vingius pasakojo A.Stanevičius. Įdomu, kad iš Taravos Anikės sūnaus Frydricho Partatijaus šeimos kamieno pabiro talentingi žmonės – rašytojas E.T.A.Hofmanas, rašytoja Agnesė Migel.
„Tekėdama Karaliaučiaus katedroje už Trempų kunigo Johano Partatijaus 1636 metų rugsėjo 11 dieną, Anikė buvo septyniolikmetė našlaitė, tačiau itin graži. Ji triskart ištekėjo, nes mirus pirmam vyrui liko parapijoje, o naujas kunigas turėjo ją arba išlaikyti, arba imti į žmonas. Gražuolę našlę noriai vedė ir antras, ir trečias kunigas. Anikė pagimdė vienuolika vaikų, iš jų tik trys išgyveno. Tuomet tai buvo labiau įprasta nei netikėta“, – pasakojo A.Stanevičius.
Anikė – tai Gerda
Kokie buvo XVII amžiuje gyvenusios gražuolės Anikės bruožai, nežino niekas. Tačiau pažinoję Klaipėdoje gyvenusią Gerdą Šyvek žino, kad virš paminklo postamento iškilusi Anikė – tai jos atspindys. Dailininko A.Kiunės nutapyta Anikė – tai G.Šyvek. Būdama 13-os metų, ši mergaitė kėlėsi keltu iš Smiltynės į Klaipėdą. Pastebėjęs ją, dailininkas ėmė tapyti. Prišokęs užmetė merginai kasą ant krūtinės, ši užpykusi nusviedė ją atgal. Tokia ir Anikė – su plaukų kasa, nugulusia ant krūtinės.
Pažinoję Klaipėdoje gyvenusią Gerdą Šyvek žino, kad virš paminklo postamento iškilusi Anikė – tai jos atspindys.
„A.Kiunė būtent tokią įsivaizdavo Anikę. Dabar, ko gera, Gerdos nebėra gyvos. Atidengiant atkurtąjį paminklą 1989-aisiais, jai buvo apie 90 metų. Tuomet ji gyveno Vokietijoje ir nenorėjo su niekuo bendrauti“, – iš liudininkų sužinotus faktus dėstė Taravos Anikės tyrinėtojas.
Meilės istorija
Šiandien Taravos Anikės istorija, ko gera, geriausiai žinoma senosios kartos vokiečiams. Viešint Vokietijoje galima sulaukti klausimų: „Juk pas jus stovi Anikė, ar ne?“. S.Dacho eilėse įamžinta Anikė iki šiol kaip liaudies daina skamba Vokietijoje. Kitais motyvais ji skambinama varpinėse.
„Kas pasakys, kokia buvo ta istorija... Man labiausiai patiktų ta versija, kad S.Dachas įsimylėjo Anikę, pamatęs ją per vestuves. Taip daugiau romantiško dramatizmo. Yra žinių, kad poetas ir anksčiau aplink ją rėžė sparną, bet konkurentas buvo grakštesnis. Yra nuobodus eilėraščio kilmės variantas, jog Simonas Dachas eilėraštį parašė gavęs užsakymą. S.Dachas rašydavo giesmes vestuvėms, laidotuvėms“, – pasakojo A.Stanevičius.
Būtent klaipėdiečio Simono Dacho garbei prieš 100 metų aikštėje iškilo paminklas. Taip norėta įamžinti Klaipėdoje gimusį eilėraščių ir giesmių autorių. Lietuvininkų evangelikų liuteronų giesmynuose yra dešimtys Simono Dacho giesmių, išverstų į lietuvių kalbą. Sąjūdžio dvasios galia per karą dingęs paminklas buvo atstatytas ir atidengtas tik 1989-aisiais, lapkričio 18 dieną. Buvo praėjusios tik devynios dienos po Berlyno sienos griūties.
 |
| S. Jokužio nuotr./Taravos Anikės skulptūros atidengimas |
