Mes turėjome kartu su specialistais, ekspertais apsispręsti, kuris kelias būtų teisingiausias ir praktiškiausias pritaikant šiandienos poreikiams. Pasirinktas tas kelias, kad pirmenybė teikiama baroko elementų atskleidimui ir restauravimui, bet kartu paliekant vieną kitą intarpą, kurie reikalingi. Kieme likęs vėlyvas bokštelis buvo pritaikytas laiptinei, kurioje bus ir keltuvas neįgaliesiems“, – aiškino D.Varnaitė.
Prabangius rūmus Kazimieras Sapiega pastatė 1689-92 metais. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, kuris dalyvavo statant ir kitus žymius barokinius objektus Lietuvoje – Šv.Petro ir Povilo bažnyčią, Pažaislio vienuolyną. Dabartinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus viduryje. Tuo metu čia veikė ligoninė, karo mokykla, kareivinės. Tačiau rūmų fasadai, nors ir perdirbti, išlaikė brandžiojo baroko formas ir fasadų dekorą, svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.
Sugrąžintas barokinis pavidalas
Ekspertų teigimu, Sapiegų rūmai yra vienintelis Lietuvoje išlikęs brandžiojo baroko rūmų ansamblis, išsaugojęs pirminį architektūrinį ir fasadų dekorą, pagrindinius užstatymo kontūrus bei svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus.
„Šiandien pastatui yra sugrąžintas barokinis pavidalas, atlikti kai kurie kiti darbai. Tai ir yra pirmasis etapas, kurio vienas iš rezultatų – ir atvėrimas lankymui. Tai būtina pagal projektą, nes lėšos buvo skirtos ir pritaikymui turizmui.
Tai yra antra naujiena: šis pastatas nebus kaip muziejus, kuris turi nustatytas lankymo valandas, bet per kai kurias turizmo organizacijas, reikiamus sertifikatus turinčius gidus leisime į rūmus ateiti lankytojams“, – teigė D.Varnaitė, patvirtindama, kad KPD jau pasirašinėja bendradarbiavimo sutartis dėl to.
Vis dėlto, kokia bus Sapiegų rūmų paskirtis visiškai juos atnaujinus, dar nėra žinoma. Aišku tik viena – rūmai turi būti atviri visuomenės lankymui. Jau dabar sutvarkytos dvi salės – viena autentiška barokinė, kita – palėpėje įrengta. Jos galėtų būti skirtos ekspozicijoms ar pan., kad objektas būtų gyvas, jame galėtų vykti renginiai, konferencijos.
Kaip išnaudos – nežinia
Šis pastatas nebus kaip muziejus, kuris turi nustatytas lankymo valandas, bet per kai kurias turizmo organizacijas, reikiamus sertifikatus turinčius gidus leisime į rūmus ateiti lankytojams, – teigė D.Varnaitė.
Surasti būdą, kaip tinkamiausiai išnaudoti šiuos rūmus, tikimasi III etapo metu, kai jau bus tvarkomas parkas, sujungiamas visas kompleksas su dabar kitapus dirbtinai nutiestos L.Sapiegos gatvės esančiais statiniais ir parku.
Pasak D.Varnaitės, idėjų būta daug, galvota apie baroko centro įkūrimą, tačiau vargu, ar jis pats save išlaikytų, o papildomų lėšų iš biudžeto nesitikima.
Todėl imta galvoti apie kitokį modelį – pasiūlyta sukurti objektą, kuris valstybei nekainuotų, o išlaikytų pats save, būtų sukurtos naujos darbo vietos. Pirmasis siūlymas buvo pritraukti kūrybines industrijas, įkurti kūrybines dirbtuves, pritraukus europines lėšas ir suradus kofinansavimą iš privačių struktūrų. Bet idėjos nepalaikė Kultūros ministerijos Valdymo komitetas.
Šiuo metu galvojama apie galimą bendradarbiavimą su Socialinių mokslų kolegija, kuri čia įrengtų mokymosi erdves, o kartu ir neuždarytų rūmų visuomenei. Tačiau konkretaus projekto, kaip visa tai galėtų atrodyti, kol kas nėra.
