Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tytuvėnų kraštas kaip ant delno – nuo pirmųjų titnaginių įrankių

Tytuvėnų apylinkės archeologiniu požiūriu nenusileidžia kitiems Lietuvos regionams – tuo įsitikinti galėjo visi, susirinkę išklausyti viešų paskaitų apie šio krašto archeologiją. Pranešimus skaitė doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė bei KU doktorantas Gvidas Slah.
Archeologinė ekspedicija
Archeologinė ekspedicija / Tytuvėnų regioninio parko nuotr.

Doc. dr. B. Salatkienė pasakojo apie Padubysio krašto (Dubysos aukštupio regionas: Bubių (Šiaulių r.), Kukečių,Liolių bei Tytuvėnų (Kelmės r.) seniūnijos) apylinkių tyrinėjimų istoriją, ryškiausius žmones, archeologinio paveldo paminklus.

Pasak jos, šiame krašte senove bei jos paminklais susidomėta XIX a. pabaigoje, pirmasis tyrinėtojas buvo bajoriškos kilmės dalininkas Tadas Daugirdas (1852-1919). Pirmiausia dėmesys atkreiptas į matomiausius objektus: piliakalnius, pilkapynus.

Tytuvėnų regioninio parko nuotr./B.Salatkiene, G.Slah ir V Jagminas.
Tytuvėnų regioninio parko nuotr./B.Salatkiene, G.Slah ir V Jagminas.

XIX a. Lietuvoje darbavosi Fiodoras Pokrovskis (1855-1903), Imperatoriškosios Maskvos archeologijos draugijos narys. Dubysos aukštupio piliakalnių tyrinėjimų pradininkas – Liudvikas Kšivickis (1859-1941), lenkų sociologas, antropologas, ekonomistas, laikomas Lietuvos archeologu, nes tyrinėjo tik mūsų šalies piliakalnius.

Paminėtini tyrinėtojai – Petras Tarasenka (1892-1962), Balys Tarvydas (1897-1982), kuris buvo profesionalių archeologinių tyrimų pradininkas Lietuvoje.

Sovietiniu laikotarpiu į Padubysio kraštą surengtos kelios žvalgomosios ekspedicijos, šiuo laikotarpiu išsiskiria tokie tyrėjai, kaip Bronius Dakanis, Algis Merkevičius. Nepriklausomybės laikotarpiu didžiausi archeologiniai tyrinėjimai Padubysio apylinkėse jau keliolika metų vyksta Kurtuvėnuose (čia juos vykdo doc. dr. Birutė Salatkienė).

Pasak B. Salatkienės, su priešistorės laikotarpiu susijusių Dubysos aukštupio archeologinių vietų fiksuojama 52. Iš jų akmens amžiaus radinių aptikta 16, bronzos – 4, o geležies – net 31 vietoje. Daugiausia jų – Tytuvėnų apylinkėse, net 26. Kiek mažiau – Bubių (23), negausiai – Liolių (9) bei Kukečių (4).

Tai – gyvenvietės, piliakalniai, pilkapiai, kapinynai. Archeologinių vietų skaičius ir išsidėstymas priklauso nuo jų apgyvendinimo laiko, gyventų vietų tankumo ir tinklo, o šias aplinkybes dažniausiai lemia esamos gamtinės sąlygos: kur gyventi saugiau, kur žemės derlingesnės, vandens telkiniai – žuvingesni.

Doktorantas G. Slah pristatė Tyrimus Tytuvėnėliuose, kurie vyko 2015 m. vasarą. Tų metų birželio mėnesį jis drauge su studentų bei savanorių pagalbininkų grupele greta Apušio ežero iškasė 7 šurfus, kuriuose rasta įvairių titnago dirbinių, jų fragmentų bei nuoskalų.

Nustatyta, jog bendras tirtos stovyklos egzistavimo laikas siekė nuo 10900 iki 6000 m. prieš Kristų, tai yra nuo vėlyvojo paleolito iki antrosios mezolito pusės.

Nustatyta, jog bendras tirtos stovyklos egzistavimo laikas siekė nuo 10900 iki 6000 m. prieš Kristų, tai yra nuo vėlyvojo paleolito iki antrosios mezolito pusės.

Visas titnagas į šiuos kraštus buvo atgabentas iš kitur, kadangi vidurio ir šiaurės Lietuvoje gamtinio titnago nėra. Greičiausiai jis čia atsidūrė iš pietų Lietuvos, kur jo yra gausu.

Tyrinėtoji stovykla liko iš pačių seniausių Dubysos baseino apgyvendinimo etapų. Pirmieji žmonės greičiausiai buvo medžiotojai, sekę migruojančias šiaurės elnių bandas.

Per visą jos egzistavimo laiką ženkliai keitėsi klimatas: iš pradžių vyravo reti tundriniai miškai, vandens lygis buvo žymiai aukštesnis, nei dabar. Pamažu klimatas šilo ir vėlyvesnių laikotarpių gyventojus jau supo tankūs miškai.

Titnaginių dirbinių tyrimai atskleidė šio krašto ryšius su kitais Europos kraštais – Danija, Vokietija, Estija, Latvija. Tytrinėjimai nesibaigia – kiek žemiau kasinėtos vietos padaryti 7 gręžiniai, kitais metais planuojami nauji kasinėjimai, taip pat ieškoma kitų vietų greta Gryžuvos upės, Gauštvinio ežero.

Renginio metu tytuvėniškiams pristatytas kultūros ir istorijos žurnalas „Padubysio kronikos“, kurio naujausiame numeryje – ir Tytuvėnėlių tyrinėjimų apžvalga. Jį pristatė Bazilionų mokyklos direktorius, kraštotyrininkas Rimantas Gorys.

Tytuvėnų regioninio parko nuotr./Titnaginiai gremžtukai
Tytuvėnų regioninio parko nuotr./Titnaginiai gremžtukai

Tai – jau šeštasis žurnalo, kurį leidžia Romualdo Ozolo paramos fondas, numeris. Leidinyje spausdinami jau žinomų bei dar tik pradedančių savo karjerą mokslininkų, žurnalistų bei kitokių profesijų atstovų straipsniai.

Pristatyme dalyvavo ir žymaus kraštotyrininko sūnus Vytautas Jagminas. Jo tėtės nuveikti darbai – labai svarbūs kraštui, nepamiršti bei iš naujo atrandami iki šiol. Šis kraštotyrininkas pasižymėjo kruopštumu, o jo sudaryti sąrašai bei aprašymai jau pasitarnavo ne vienam mokslininkui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais