Šiandien jos vietoje yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, o prieš 700 metų stovėjo pirmoji, ankstyviausia ir tuo metu vienintelė mūrinė Lietuvos pilis. Jos gynybines sienas juosė griova, kurios šlaitai buvo maždaug 4 metrų aukščio. Kad nesusiformuotų nuošliaužos, jau XIV a. pradėta juos tvirtinti neįprasta medžio rąstų konstrukcija, pasakojama Valdovų rūmų muziejaus pranešime spaudai.
Mediniai šlaito sutvirtinimai rasti Valdovų rūmų rytų korpuso šiaurinėje dalyje, kur XVI a. buvo pastatytas vadinamasis Bonos Sforcos gyvenamasis bokštas. Toje vietoje, požemiuose, archeologai aptiko daug įdomių XIII–XV a. radinių, tarp kurių buvo ir mediniai šlaito sutvirtinimai. Ši unikali sutvirtinimų konstrukcija buvo konservuota, restauruota ir lankytojams pristatoma nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus Istorijos, archeologijos ir architektūros ekspozicijoje.
Tyrinėdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje teritoriją, archeologai nustatė bent penkis Ankstyvosios mūrinės ir gotikinės pilies komplekso statybos bei didesnių rekonstrukcijų etapus. Plečiant pilį, gynybinių sienų ir bokštų ginamas plotas vis didėjo. Tačiau pilies gynybai buvo statomi ne tik mūriniai, bet ir įrengiami įvairūs mediniai statiniai.
XIII a. pab. – XIV a. rūpintasi ir aukštumos, ant kurios buvo statoma Ankstyvoji mūrinė pilis, šlaitų sutvirtinimu. Archeologų teigimu, būta net kelių lygių šlaitų tvirtinimo konstrukcijų. Aplink gynybines sienas buvo gilinami gynybiniai grioviai, taip pat prižiūrima natūraliai susiformavusi griova, jos kraštai buvo sutvirtinami rąstais ir lentomis. Tarp šių konstrukcijų išsiskyrė už Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos surasta medinė konstrukcija.
Pilies kalno papėdėje susiformavusi natūrali griova ilgą laiką saugojo Ankstyvosios mūrinės pilies gyventojus nuo priešų antpuolių iš šiaurinės pusės. XIV a. viduryje aplink visą pilies kalvą buvo iškastas gynybinis griovys, pradėti tvirtinti šio griovio šlaitai.
Kasinėdami Valdovų rūmų požemiuose, kur XVI a. buvo pastatytas vadinamasis Bonos Sforcos gyvenamasis bokštas, archeologai šlapioje žemėje (per 700 metų čia išliko aukšti gruntiniai vandenys) aptiko masyvius, ilgus, stačiakampio formos, tarpusavyje sujungtus pušinius tašus. Geriausiai išliko 2–4,2 metrų ilgio apatiniai tašų galai. Archeologai spėja, kad iš pietryčių pusės (t. y. Katedros aikštės ir skvero, esančio už Gedimino paminklo) šlaitas galėjo būti sutvirtintas dar ilgesniais tašais, siekusiais maždaug 5–6 metrus.
Valdovų rūmų muziejaus Istorijos, archeologijos ir architektūros ekspoziciją praturtinęs XIV a. vidurio Ankstyvosios mūrinės pilies šlaito sutvirtinimas neįprastas savo konstrukcija: apatinėje tašų dalyje buvo išskaptuotos skylės, per jas buvo perkištos skeltinės lentos, – taip jos sujungdavo vertikaliai ant šlaito klojamus tašus. Manoma, kad tokia konstrukcija taip pat buvo suveriama ir įtvirtinimo viršuje.
Valdovų rūmų muziejaus specialistams atlikus dendrochronologinius griovos sutvirtinimo konstrukcijos tyrimus paaiškėjo, kad šio įrenginio statyboms naudotos pušys nukirstos 1351–1352 m. rudenį ar žiemą. Todėl tikėtina, kad konstrukcija suręsta 1352 metais.
Neįprastą išlikusį šlaito konstrukcijos fragmentą atrado ir tyrinėjo Valdovų rūmų muziejaus bei Vilniaus universiteto archeologai, kurių darbus koordinavo Egidijus Ožalas, konservavo ir restauravo šio muziejaus specialistų grupė (darbus organizavo Deimantė Baubaitė ir Bernadeta Rudytė), o dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė.
Ankstyvoji mūrinė pilis vėlesnių Valdovų rūmų teritorijoje buvo pastatyta jau XIII a. pabaigoje, kai Lietuvą vienas paskui kitą trumpai valdė keli didieji kunigaikščiai – Daumantas, Butigeidis, Butvydas, Vytenis. Vilnių ir jo pilis paskelbęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine ir savo pagrindine rezidencija, XIV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) modernizavo ir sustiprino Pilies kalno papėdėje stovėjusią pirmąją ir vienintelę to meto Lietuvoje Ankstyvąją mūrinę pilį. Joje vėliau rezidavo Gedimino sūnūs – Lietuvos didieji kunigaikščiai Jaunutis ir Algirdas. Įsitvirtino taisyklė, kad tas, kas valdo Vilnių, valdo visą Lietuvą.
Nustatę tikslius metus, kada buvo nukirsti pilies gynybinę griovą sutvirtinusios konstrukcijos medžiai, Valdovų rūmų muziejaus mokslininkai savitą įrenginį susiejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) valdymo laikotarpiu. Įsitvirtinęs Vilniuje kaip valdovas ir 1350 m. sudaręs antrąją santuoką su Tverės kunigaikštyte Julijona, šis valdovas XIV a. viduryje toliau stiprino savo pagrindinės rezidencijos gynybinius įtvirtinimus. Būtent vienas tokių šio laikotarpio gynybinių įtvirtinimų ir buvo šalia Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos iškastas gynybinis griovys. Nauji radikalesni pokyčiai šioje vietoje įvyko jau prasidėjus Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (1377–1381, 1382/1386–1434) valdymo laikotarpiui.
