Visą unikalių miniatiūrų kolekciją muziejus įsigijo beveik už 130 tūkst. litų, sudėjus mokesčius. Ji nuo penktadienio eksponuojama Valdovų rūmuose Vilniuje.
Vytauto Didžiojo atvaizdą XVI amžiaus pradžioje, praėjus šimtmečiui po jo mirties, nutapė ir paauksavo nežinomas vokiečių dailininkas.
Visą unikalių miniatiūrų kolekciją muziejus įsigijo beveik už 130 tūkst. litų, sudėjus mokesčius
Ant miniatūros parašyta, kad vaizduojamas Vytautas Didysis – Lietuvos ir Rusios didysis kunigaikštis. Kunigaikštienė Ona vaizduojama su karūna, ji pristatyta kaip Lenkijos paveldėtoja. Pasak istorikų, čia padaryta klaida, painiojant ją su kuria nors Jogailos žmona.
Šį buvusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio portretą Valdovų rūmų muziejus vadina sensacija.
„Retai kada gotikos, renesanso sandūroje sukurtus kūrinius, kurie turi lituanistinę prasmę, atrandame ir galime susigrąžinti į Lietuvą, praturtinti mūsų nacionalinius rinkinius. (...) Tai, sakyčiau, unikalios XVI amžiaus pradžios vertybės“, – penktadienį per spaudos konferenciją pristatydamas naują pirkinį sakė muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
Dailės istorikė Jolita Liškevičienė atkreipė dėmesį, kad šis Vytauto Didžiojo atvaizdas unikalus ir tuo, kad didysis kunigaikštis vaizduojamas ne kaip valdovas, o žmogiškai, tarsi kasdienybėje. Anot jos, tokio dalyko Lietuva dar neturėjo.
Retai kada gotikos, renesanso sandūroje sukurtus kūrinius, kurie turi lituanistinę prasmę, atrandame ir galime susigrąžinti į Lietuvą, praturtinti mūsų nacionalinius rinkinius
„Vytautas su Ona tarsi iš kokio šeimos albumo“, – sakė ir V.Dolinskas.
Anot specialistų, Lietuvos valdovo portretas greičiausiai yra imaginacinis – įsivaizduojamas mirusiojo, dažniausiai istorinio asmens, portretas. Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, pagal turimą žodinį Vytauto aprašymą, piešinys jo visiškai neatitinka.
Valdovų rūmų įsigytoje miniatiūrų serijoje vaizduojami ir kiti buvę XIII-XVI amžiaus pradžios Europos valdovai, didikai.
„Labai svarbu ir reikšminga, kad Vytautas Didysis prisimenamas kaip vienas žymesnių Europos valdovų greta Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vokietijos kunigaikščių“, – pabrėžė Valdovų rūmų direktorius.
Muziejaus rinkinių saugotojas Dalius Avižinis įtaria, kad iš tiesų akvarelių serija buvo didesnė nei dešimt kūrinų, bet kiti greičiausiai neišlikę.
Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos narė, dailės istorikė Rūta Janonienė pranešė, kad įsigyti kūriniai bus detaliai ištirti.
„Tačiau jau iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjus,aišku, kad ir ne pilnas rinkinukas – vertingas ir menine, ir istorine prasme. To laikotarpio kūrinių, kuriuose būtų vaizduojami Lietuvai reikšmingi istoriniai asmenys, mūsų rinkiniuose nėra labai daug. (...) Nepaisant, ar tikras, ar netikras atvaizdas, greičiausiai įsivaizduojamas Vytauto atvaizdas, svarbus pats faktas, kad mūsų valdovų pora vaizduojama žymių Europos valdovų, kunigaikščių kompanijoje“, – tvirtino ji.
Vytautas su Ona tarsi iš kokio šeimos albumo
Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja istorikė Jolanta Karpavičienė atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą galima pamatyti deramai vaizduojamą didžiąją kunigaikštienę. Jos teigimu, Vytautas pradėjo sistemingai formuoti europinio tipo valdovo dvarą, o vienas iš skiriamųjų jo bruožų buvo sutuoktinės dalyvavimas viešumoje. Ona dalyvaudavo politiniuose įvykiuose, jai būdavo skiriami laiškai, kuriuos jai rašydavo Vokiečių ordino magistras, kitų valstybių vadovai, ji turėjo savo antspaudą, dalyvaudavo svečių priėmimuose, lydėdavo sutuoktinį užsienio kelionėse, gaudavo dovanų, pati jas dovanodavo ir t.t.
Kad Jungtinėje Karalystėje aukcionui pateiktas minėtas miniatiūrų rinkinys, pirmasis aptiko ir apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė Ernestas Parulskis. Tai pamačiusi J.Liškevičienė pasiūlė jį įsigyti Valdovų rūmams. Pasak V.Dolinsko, aukcione dėl šių akvarelių teko konkuruoti su keliais asmenimis, tačiau jis džiaugėsi, kad pavyko Lietuvoje susitarti, jog daugiau niekas iš mūsų šalies nesivaržytų dėl šio pirkinio.
Muziejaus vadovas pranešė, kad miniatiūros bus eksponuojamos iki liepos 15-osios. Vėliau, tikimasi, jas atiduoti restauratoriams. Be to, reikia akvareles moksliškai ištirti. Pasak V.Dolinsko, tuomet bus galima kalbėti apie tikrąją kolekcijos vertę.
1995 metais minėtas rinkinys buvo parduotas aukcione Niujorke.
Vytautas Didysis (1350-1430) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, jo valdymo metu šalies teritorija siekė Juodąją jūrą ir labiausiai priartėjo prie valstybės, kuri šiandien kartais pavadinama imperija. Vytautas mirė prieš pat jo planuotą karūnavimą Lietuvos karaliumi.
