Daugiau istorijų galite rasti parsisiuntę programėlę „Discover Jewish Lithuania“
Medinė Valkininkų sinagoga buvo pastatyta XVIII a. antroje pusėje. Ši barokinė sinagoga buvo suręsta iš tašytų rąstų, turėjo kelių pakopų stogą, o fasado ir ypač vidaus ornamentai išsiskyrė savo puošnumu visoje „žydiškoje Lietuvoje“ – vadinamoje Lita. Prie sinagogos statybų materialiai prisidėjo ir Valkininkų seniūnijos valdytojas (nuomininkas) Granovskis, kurio garbei sinagogos lubose buvo nutapyta didelė freska, vaizduojanti jo dvarą.
Žydams teikiamose privilegijose kurtis miestuose ir miesteliuose buvo įvairių draudimų. Pavyzdžiui, sinagogos negalėjo būti statomos gyvenvietės centre, būti panašios į krikščionių maldos namus ar būti vizualiai aukštesnės už juos. Siekiant nepažeisti draudimo ir vis tiek turėti erdvius pastatus, sinagogos kai kada buvo statomos su pažemintomis grindimis – tai labiau tiko mūrinėms sinagogoms. Kitas sprendimas, pritaikytas ir čia stovėjusios medinės sinagogos atveju, buvo statyba žemesnėje miestelio dalyje, slėnyje.
Sinagogos viduje buvo aukšta salė, kurios viduryje buvo bima (בּימה). Aron kodešas (ארון קדש) buvo puoštas sudėtingo ornamento drožiniais su floros ir faunos motyvais: gėlių, elnių, balandžių ir įspūdingu leviatanu centrinėje dalyje. Jame taip pat buvo įrengtas ir „mechaninis kalendorius“, kuris nurodė kasmetinių švenčių datas pagal žydiškąjį (mėnulio) kalendorių. Naudojantis juo, buvo galima sužinoti kada tais metais prasidės ir baigsis kasmetinės žydiškos šventės. Šis įrenginys galėjo išskaičiuoti švenčių datas beveik iki šeštojo tūkstantmečio pagal žydų kalendorių (iki 2239-2240 m. pagal Grigaliaus). Sinagogos puošnumas, anot legendos, buvo įvertintas ir Napoleono. 1812 m. žygio į Maskvą metu Napoleonas su savo kariuomene buvo sustojęs ir Valkininkuose, kur jį pagarbiai sutiko vietos žydų bendruomenė. Apžavėtas sinagogos grožio ir atsidėkodamas bendruomenei, jis padovanojo ornamentuotą, jo inicialais puoštą užuolaidą (jidiš kalba paroykhes; פּאַרױכעס), kuria yra dengiama aron kodešo viršutinė dalis. Užuolaida buvo pagaminta iš paties Napoleono pobalnio.
XIX a. antroje pusėje, greta buvo pastatyta antra medinė sinagoga, vietinių vadinta škala (lot. schola, vok. schule, lenk. Szkoła), taip paryškinant sinagogos, kaip mokymosi vietos prasmę. Joje buvo ir meldžiamasi ir mokomasi, o didžiąja tapusi anksčiau statyta sinagoga buvo naudojama tik per didžiąsias metų šventes.
Abi sinagogos sudegė Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pradžioje, 1941 m.
©Všį “Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras”
