Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė, prieš kelis dešimtmečius pati tyrinėjusi Bernardinų kapines, įsitikinusi, kad ši vieta svarbi dėl daugelio priežasčių. Visų pirma todėl, kad šios kapinės buvo vienos pirmųjų, kurios buvo įrengtos už Vilniaus miesto ribų vos keleriais metais vėliau negu Rasų kapinės.
„Šios kapinės svarbios ir tuo, kad jose palaidota daug Vilniui svarbių asmenų – universiteto profesorių, mokslininkų, gydytojų, menininkų, kraštotyrininkų. Jos buvo labiau reprezentacinės, o Rasų kapinėse iš pradžių dažniau laidojo neturtingus žmones, nors ten taip pat palaidota labai daug įžymių Vilniaus gyventojų“, – pasakojo A.Kasperavičienė.
Projektą parengė prancūzas
Kapines už miesto pradėta įrenginėti XVIII a. pabaigoje pagal specialiai parengtus projektus. „Prancūzijoje formavosi mirusiųjų miesto tipo kapinės, Anglijoje kapinės panašėjo į parkus, Italijoje jos būdavo monumentalios su daug koplyčių, kolumbariumais, įspūdingais vartais. Bernardinų kapinėse, nežiūrint to, kad šiandien jos labai sunykusios, dar galime atsekti, jog šios kapinės atsirado pagal bendrą projektą“, – sakė A.Kasperavičienė.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Bernardinų kapinėms trūksta dėmesio. |
A.Kasperavičienė teigia nustačiusi, kad Bernardinų kapinių projektą parengė ir pradėjo įgyvendinti prancūzas Josephas Poussier), kuris 1808–1821 m. dirbo Vilniaus gubernijos architektu. „Kapinės buvo suprojektuotos taip, kad šiaurinėje jų pusėje buvo pagrindiniai statiniai – kolumbariumai, koplyčia, vartai ir iš ten atsivėrė nuostabi Vilniaus panorama su bažnyčių bokštais ir Vilnia apačioje. Bet dabar tą panoramą užstoja medžiai ir menkaverčiai statiniai“, – sakė A.Kasperavičienė.
Anot A.Kasperavičienės, projektas buvo parengtas pagal klasicistinio dvaro principus, kai aukščiausioje vietoje stovi pastatai, o pačioje apačioje – vandens telkinys, šiuo atveju – Vilnelė, kurios link veda pagrindinė alėja.
Trūksta dėmesio
Nepaisant jubiliejaus, vienos seniausių Vilniaus kapinių tinkamo dėmesio šiandien nesulaukia. Anot A.Kasperavičienės, Bernardinų kapinės nyko kaip ir kitos Vilniaus kapinės, bet dabar jos jau aptvarkytos, atstatytas vienas kolumbariumas. „Šitos kapinės galėtų tapti populiariu turizmo objektu, bet jas reikėtų geriau sutvarkyti, būtinos informacinės lentelės, nes čia palaidota daug įžymių žmonių, kurie svarbūs mūsų istorijai, kultūrai, mokslui“, – įsitikinusi A.Kasperavičienė.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė teigė, kad pastaraisiais metais kapines bandoma gaivinti, didėja ir visuomenės susidomėjimas. „Vis daugiau žmonių jomis domisi, ypač tie, kurių giminės čia palaidoti. Tačiau konkrečių žingsnių norėtųsi iš Vilniaus miesto savivaldybės, kurios teritorijoje yra šios kapinės. Tačiau jų nėra, savivaldybės valdininkai tik politikuoja, atrodytų, kapinės toks objektas, į kurį galima nekreipti dėmesio“, – apgailestavo G.Drėmaitė.
Bernardinų kapinėse ilsisi Vilniaus universiteto profesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Botanikos sodo įkūrėjas, žinomas XIX a. pabaigos fotografas Juozapas Čechavičius, dailininkai Boleslovas ir Kanutas Ruseckai, dailininkas ir meno istorikas Vytautas Kairiūkštis ir dar daug žymių kultūros, mokslo, visuomenės veikėjų.
