Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienį patvirtino, kad archeologai rado vieną svarbiausių Vilniaus Didžiosios sinagogos dalių – bimą (sakyklą). Ekspertų teigimu, tai rimtas postūmis tris metus vykusiuose kasinėjimuose, kurie atskleidžia Vilniaus kultūros istorijos paslaptis.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla.
Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.
Sakyklos vietoje – direktoriaus kabinetas
Kasinėjimus atliekančių archeologų teigimu, mokykla buvo pastatyta ant pagrindinės sinagogos dalies, o jos direktoriaus kabinetas įrengtas būtent ten, kur stovėjo bima. „Direktorius ten sėmėsi įkvėpimo“, – juokavo savo darbų rezultatus pristatę archeologai.
Jų teigimu, didžiausias nerimas pradedant darbus buvo, kiek originalių sinagogos dalių išliko po griovimo ir naikinimo proceso. Praėjusiais metais buvo atkasta ritualinė moterų prausykla, o šiemet – vyrų prausykla ir centrinėje sinagogos dalyje buvusios sakyklos kolona ir viena iš atraminių sienų.
Vilniaus miesto meras R.Šimašius pasidžiaugė, kad sovietmečiu statytos mokyklos greitai nebeliks, o jos vietoje toliau bus tęsiami sinagogos griuvėsių tyrimo darbai.
„Šis pastatas simbolizavo sovietinį, o prieš tai ir nacistinį mūsų kultūros išniekinimą ir visiškai aišku, kad šita vieta turi simbolizuoti kitus dalykus“, – teigė jis.
„Džiugu, kad mes šią vietą atgauname ir parodome ją savo piliečiams ir visam pasauliui“, – Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimais džiaugėsi meras, primindamas, kad artėja 700 metų miesto jubiliejus, o miestui itin svarbi žydų kultūra.
„Turiu tikslą, kad šio jubiliejaus proga ši vieta atrodytų pagarbiai, taip, kaip ir priklauso“, – sakė R.Šimašius, žadėdamas, kad jau rudenį bus surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus sprendžiama tolesnė sinagogos išsaugojimo forma.
Vilniaus meras pabrėžė, kad tai puiki edukacinė erdvė ir savotiškas įkvėpimas vilniečiams, besidomintiems miesto kultūros istorija.
Paragino atsikratyti J.Noreikos pagerbimo ženklų
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė ir Geros valios fondo vadovė Faina Kukliansky pasidžiaugė, kad susitinkama malonios temos kontekste ir padėkojo mokslininkams, kurie gilinosi į istorinius liudijimus, brėžinius ir pateikė savo tyrimų rezultatą.
„Esame buvusioje geto teritorijoje, o radinys prilygsta Vilniaus miesto mastu Akropoliui. Tik ne tam, į kurį einama apsipirkti, o istoriniam Akropoliui“, – sakė F.Kukliansky, dėkodama Vilniaus miesto savivaldybei už paramą ir iniciatyvą įamžinti sinagogą.
F.Kukliansky pasinaudojo proga ir priminė Vilniaus miesto vadovams, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimas nelabai dera su Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimu atminimo lenta.
„Noriu pasakyti tokią pastabėlę, kad nelabai dera viename mieste Didžioji singagoga ir paminklas Noreikai“, – sukritikavo LŽB pirmininkė, ragindama spręsti šį klausimą ir suteikti garbę miestui ir Lietuvai.
Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentų atradimas parodo ir jos vadovaujamo Geros valios fondo veiklos rezultatyvumą. „Tas ne visų mėgiamas fondas, kuris atgavo Lietuvos respublikos pinigus už religinio turto nusavinimą, tuos pinigus panaudojo šiems atliekamiems darbams“, – pažymėjo F.Kukliansky.
Prilygino Valdovų rūmams
Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Emanuelis Zingeris teigė, kad tai svarbi viso Vilniaus miesto atstatymo akimirka.
„Po Valdovų rūmų atkūrimo šita vieta tampa pagrindine Vilniaus miesto atkūrimo vieta“, – džiaugėsi politikas.
„Ši vieta yra LDK praeitis“, – pabrėžė E.Zingeris, pridurdamas, kad po Raudų sienos tai antra pagal religinį intensyvumą žydų istorijos vieta. „Čia tvinksėjo Vilniaus miesto širdis“, – sakė jis.
Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į kurį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą. Tyrimus vykdo Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai.
Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų. Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Vilniaus valdžia žada, kad teritorijos sutvarkymas prasidės 2020 metais, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje buvo daugiau kaip pusantro šimto sinagogų. Beveik visa Vilniaus žydų bendruomenė buvo nužudyta per Holokaustą nacių okupacijos metais. Dabar Vilniuje veikia tik viena sinagoga.
