Vilniaus Paneriuose aptiktas tunelis, kuriuo nuo mirties bėgo žydai, buvo iškastas šaukštais

Praėjusią savaitę mokslininkai, naudoję skenavimo techniką, paskelbė radę vietą, kur buvo 100 pėdų (30,48 m) ilgio tunelis. Mokslininkai naudojo neinvazines geofizikines technologijas.

Paneriai mena itin tragiškus Lietuvos istorijos puslapius, kai Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo nužudyta apie 100 tūkst. įvairių tautybių žmonių, daugiausia – žydų. Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius, archeologas Richardas Freundas „New York Times“ sakė, kad Paneriuose aptiktos naujos sušaudymo duobės tapo įrodymu, kad naciai vykdė masines žudynes dar iki to, kai ėmė naudoti dujų kameras.

Panerių miškas masinių žudynių vieta buvo 1941–1944 metais. Žmonės čia vežti sunkvežimiais ir šaudomi. Nužudytieji laidoti nebaigtose degalų saugyklose, kurios anksčiau pradėtos statyti šalia oro uosto Raudonajai armijai.

Raudonajai armijai artinantis prie Vilniaus naciai bandė užmaskuoti savo nusikaltimus. 80 Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių buvo priversti masinėse kapavietėse iškasti kūnus ir juos deginti. Jie net vadinti „Degintojų brigada“. Kaip tik šio būrio nariai, kalėję vienoje iš sušaudymo duobių, suprasdami, kad irgi žus, nusprendė iškasti tunelį tuo, ką turėjo – rankomis ir šaukštais.

1944 metų balandžio 15 dieną 40 iš jų ėmėsi pabėgimo plano. Tą naktį, kuri buvo tamsiausia, brigada pamažu sulindo į tunelį ir ėmė juo šliaužti į mišką.

Triukšmą išgirdo apsaugininkai, kurie bėglius puolė vytis su šunimis. Dauguma bėgusiųjų buvo sušaudyti. Tačiau 12 žydų sugebėjo pasprukti, 11 iš jų išgyveno karą.

Apie šiuos mokslininkų tyrimus bus sukurtas dokumentinis filmas, kurio premjera numatoma kitąmet.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris LRT radijui prieš savaitę sakė, kad po šių tyrimų Paneriuose bus lengviau įrengti informacinius stendus, sukurti ekspoziciją, o aptiktą pabėgimo tunelį bus galima panaudoti būsimam muziejiniam kompleksui.