Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, vyčio kryžiaus ir kt.) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Renginyje žiūrovai taip pat išvydo XIV a. karių aprangą vilkinčius Raitosios policijos pareigūnus su žirgais.
Minėjimo pabaigoje, pagerbiant Lietuvos kariuomenės pergalę, virš Valdovų rūmų pakelta Istorinė vėliava ir jos garbei Artilerijos bataliono kariai atliko tris šūvius iš senovinio artilerijos pabūklo. Renginio metu grojo Lietuvos kariuomenės orkestras.
Alfredo Pliadžio nuotr./Mėlynųjų vandenų mūšio minėjimas Vilniuje
XIV amžiaus pabaigoje tarptautinė situacija buvo labai sudėtinga: vakaruose Lietuvai teko atremti kryžiuočių ordino ir kitų kaimynų agresiją, Rytuose valstybei grėsmę kėlė Rusia ir totorių Aukso Orda. Jau nuo 1357-ųjų metų Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, pasinaudodamas didėjančia anarchija Aukso ordoje, ėmė plėsti šalies teritoriją į rytuose totorių valdomas žemes, kurių gyventojai, nepatenkinti Aukso ordos statytinių valdžia, dažnai patys kvietė lietuvius.
Po kelių sėkmingų Lietuvos kariuomenės pergalių ėmė ryškėti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės jėgos vaidmuo rytuose ir tai privedė prie Lietuvos ir totorių Aukso Ordos susidūrimo, kuris 1363-aisiais metais įvyko prie Mėlynųjų vandenų.
