Šią išskirtinę tvorą atsitiktinai pastebėjo vienas skautas, teritoriją kirtęs skubėdamas į stotį. Jo dėmesį patraukė tai, kad ant lentų buvo įspausta I pasauliniame kare žuvusių karių vardai, pavardės, gimimo bei mirties metai.
„Šiuo metu skautai išiminėja lentas iš mūro ir dėlioja teritorijoje. Pirmiausia ketiname jas nufotografuoti tokias, kokios yra. Paskui sukrausime jas į sunkvežimį ir išvešime į savivaldybės sandėlį, skirtą saugoti šias antkapines lentas. Kitas žingsnis bus surašyti visas lentose įamžintas pavardes, kurios bus perduotos atsakingos Lietuvos ir kitų suinteresuotų šalių institucijoms. Tarp jų – Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos archyvams, kuriuose saugomi duomenys apie I pasaulinio karo aukas. Ieškosime, kam skirti šie antkapiai“, – zw.lt sakė Marianas Mirzojanas, Vilniaus skautų draugijos „Trop“, priklausančios Lenkijos skautų sąjungai, vicekomendantas.
Vilniaus savivaldybė koordinuoja darbus, pasirūpino sandėliu. Kultūros paveldo departamentas padeda ieškant istorinės medžiagos. Tačiau, anot M.Mirzojano, tiek fizinį darbą atlieka, tiek informaciją renka skautai. „Turime kelias pavardes karių, kurie nuo 1914 metų buvo paskelbti dingusiais“, – teigė jis.
Visi užrašai lentelėse – lenkų kalba, tačiau kariai buvę skirtingų tikėjimų: katalikai, stačiatikiai, net musulmonai.
Ar šios lentelės atgabentos iš kapinių ir iš kokių, dar nėra žinoma. Kol kas rezultatų nedavė ir konsultacijos su istorikais. Žinoma tik tiek, kad paminklinės lentos tikrai nėra iš Vingio parko kapinių, neatitinka jų forma.
Spėjama, kad jos galėjo būti iš kapinių Vilniaus, Trakų ar Švenčionių rajonuose. „Kiek galime spręsti pagal iškaltas datas, tikėtina, kad tai buvo kapinės šalia kurios nors karo ligoninės. Dalis asmenų mirė 1918 metais, kai Vilniaus teritorijoje jau nebuvo jokių karinių veiksmų“, – teigė M.Mirzojanas.
