Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete sukaupta didžiulė žmonių kaukolių ir kaulų kolekcija, kurią galima pavadinti būsimų medikų ir mokslininkų biblioteka. Tik tos bibliotekos „knygos“ kaskart perskaitomos vis kitaip.
 |
| BFL nuotr./VU kaulų biblioteka |
Seniausiems kaulams – 7500 metų
Sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje įsikūrusioje VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje yra daugiau nei 15 tūkst. žmonių kaukolių, skeletų ar jų fragmentų. Joms – nuo iki 7500 iki 200 metų.
Visi jie tvarkingai surikiuoti į stačiakampes lentynas su stiklinėmis durimis. Kaulai laikomi kambario temperatūroje, sausai – tokiomis sąlygomis jie neyra ir gali išsilaikyti per amžius.
„Kaip tik laukiame remonto, tikimės, kad bus proga kaulų saugyklas atnaujinti, įrengti naujus stelažus“, – pasakojo katedros profesorius, mokslų daktaras R.Jankauskas.
 |
| BFL nuotr./VU kaulų biblioteka |
Kolekcijoje – ir J.Basanavičiaus radiniai
Šios kolekcijos atsiradimas susijęs su Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros istorija. Tradicinės antropologijos mokslas XIX a. Europoje pradėjo vystytis būtent nuo kaulų tyrinėjimo. Kaukolės buvo kaupiamos įvairiuose universitetuose, juose kūrėsi antropologijos katedros. Vėliau ši banga atsirito ir iki Lietuvos.
Kaip pasakojo R.Jankauskas, lietuviai per archeologinius kasinėjimus rastas kaukoles pradėjo kaupti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Jas rinko ir dr. Jonas Basanavičius, kuris domėjosi archeologija bei organizavo archeologinius kasinėjimus įvairiose Lietuvos vietose.
Sovietmečiu Vilniuje buvo išrausta daug senų kapinių, jų vietoje iškilo nauji pastatai. Senosiose kapinėse, taip pat įvairiose sostinės bažnyčiose, J.Jasinskio ir K.Sierakausko gatvėse buvo rasta daugiau nei 1500 kaukolių.
 |
| BFL nuotr./VU kaulų biblioteka |
Kaukoles įsakyta sunaikinti
Garsus anatomas ir antropologas Michalas Raicheris užsiėmė VU Medicinos fakulteto priestato statybomis, įrengė spintas kaukolėms laikyti. Keitėsi valdžios, keitėsi politika, o kaukolės spintose taip ir liko.
R.Jankauskas pasakojo, kad po Antrojo pasaulinio karo valdžia buvo nurodžiusi kaukolių kolekciją sunaikinti. Esą, koks čia kaukolių mokslas – tai rasizmas.
Tačiau ilgamečio Medicinos fakulteto dekano prof. Salezijaus Pavilonio iniciatyva kaukolės buvo išsaugotos, o praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje pradėtos sistemingai tyrinėti.
Nusistovėjo tokia tvarka, kad per archeologinius kasinėjimus rasti žmonių palaikai tyrimams pirmiausia vežami į VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrą. Taip kaulų kolekcija ir kaupiama. Iš dalies ji renkama edukaciniais, bet daugiausia – moksliniais tikslais. „Tai – Lietuvos biologinė istorija“, – teigė R. Jankauskas.
 |
| BFL nuotr./VU kaulų biblioteka |
Atseka demografinius procesus
Anot profesoriaus, iš rastų kaulų galima nustatyti žmogaus amžių, jo lytį. Galima net atsekti įvairius demografinius procesus, pavyzdžiui, nustatyti, kokia tuo metu buvo vidutinė gyvenimo trukmė, kokio amžiaus ir nuo ko žmonės mirdavo – tai rodo kaulų sužalojimai, dantų būklė.
Taip pat iš kaulų galima spręsti apie biologinį žmonių panašumą, atsekti, ar tam tikru metu Lietuvoje vyko migracija.
„Tai – kaip biblioteka, kaip knyga. Tik, tobulėjant technologijoms, ją kiekvienąkart vis kitaip perskaitai. Pavyzdžiui, nei J.Basanavičius, nei M.Raicheris negalėjo žinoti, kad bus atliekami kompiuterinės tomografijos ir izotopų tyrimai. Galiausiai tik dabar pasaulyje prasideda genetiniai kaulų tyrimai ir jau turime šiokių tokių rezultatų. Tarkime, žinome kai kuriuos senųjų gyventojų genetinius elementus“, – gausios kolekcijos „perskaitymo“ galimybes apibendrino R.Jankauskas.
