Per pastaruosius šešerius metus pasaulis stebi įsidrąsinusio V. Putino keliamą sumaištį pasaulyje. 2008 m. Rusija įsiveržė į Gruziją, o 2014 m. pavasarį okupavo Krymą, pradėjo karą Rytų Ukrainoje ir prabilo apie savo ambicijas kontroliuoti Arktį.
Tačiau kiekvienam diktatoriui norint išsilaikyti valdžioje būtina ir atitinkama kultūrinė aplinka, kuri leistų šalyje įsitvirtinti nedemokratiniam režimui.
Kremliui padlaižiaujantys Rusijos intelektualai, stačiatikių bažnyčia ir demokratinės patirties nebuvimas leidžia V.Putinui vykdyti grobuonišką užsienio politiką esant dideliam masių pritarimui.
Dabartinėje Rusijoje kultūra ir šalies geopolitinė strategija yra neatsikiriami dalykai. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokia pati situacija šalyje buvo ir carinėje epochoje, ir sovietmečiu.
Kremliui padlaižiaujantys Rusijos intelektualai, Maskvos stačiatikių bažnyčia ir demokratinės patirties nebuvimas leidžia V.Putinui vykdyti grobuonišką užsienio politiką esant dideliam masių pritarimui.
Dalis žmonių Vakaruose tikėjosi, kad po komunistinės sistemos žlugimo Rusija pasikeis į gerąją pusę. Iš amerikiečių politikų, tikinusių, kad Rusija yra didžiausia JAV geopolitinė priešininkė, buvo juokiamasi. Tačiau paaiškėjo, kad iliuzijų dėl Rusijos raidos neturėję politikai buvo teisūs.
Autoritarinę sistemą V.Putinas stiprino ne tik pajungdamas kariuomenę ir naikindamas nepriklausomą žiniasklaidą, bet ir remdamasis autoritarine kultūra. Kitaip tariant, V.Putinas naudojasi Rusijoje įsišaknijusia paranoja, ksenofobija ir keršto nuotaikomis. O šiandieninės Rusijos kultūros veikėjų elgesys puikiai atsako į klausimą, kodėl šią šalį taip lengva kontroliuoti tokiems žmonėms kaip V.Putinas.
Nors stačiatikių bažnyčia pati yra nukentėjusi per sovietinių laikų represijas, tačiau jos vadovams tai netrukdo puikiai sutarti su buvusiu KGB agentu V.Putinu.
Pradžioje reikia atkreipti dėmesį į Rusijos stačiatikių bažnyčią. Ši institucija niekada nebuvo demokratijos ir žmogaus laisvių ir teisių pusėje.
Nors Maskvos stačiatikių bažnyčia pati yra nukentėjusi per sovietinių laikų represijas, tačiau jos vadovams tai netrukdo puikiai sutarti su buvusiu KGB agentu V.Putinu.
Štai neseniai vienas stačiatikių bažnyčios atstovas pareiškė, kad Rusija privalo „save išlaisvinti nuo vakarietiško modelio ir Vakarų įtakos ekonomikoje, politikoje ir teisėje“.
Maža to, jis tvirtina, kad Rusija turi „padėti Europai sukilti prieš tarptautines kompanijas, amerikiečių pajėgas ir Amerikos politikos diktatą“.
Kitaip tariant, buvo paaiškinta, kad visi Rusijoje nutikę blogi dalykai yra susiję su Vakarų įtaka, o viskas, kas nutiko gero Rusijoje, yra tradicinės kultūros, kurią formavo valstybės ir bažnyčios sąjunga bei sovietinis komunizmas, išdava.
„Turime didžią ir šlovingą istoriją, kurioje, tikiu, buvo trys išimtys – caro Petro I ankstyvosios reformos, 1917-1938 metai ir XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžia. Kosmoso tyrimai, atominis skydas, literatūra ir menas, aukštas švietimo ir mokslo lygis, visa tai buvo sukurta arba imperijoje, arba Sovietų Sąungoje jos geriausiais metais“, – teigė Maskvos stačiatikių arkivyskupas Vsevolodas Čaplinas.
Rusijos mokslininkai vis dažniau pasiduoda Kremliaus politikai ir Antrojo pasaulinio karo nacių žiaurumus sulygina su įvykiais Rytų Ukrainoje, o nacių žudikus – su Ukrainos kariuomene. Aiškinama, neva prorusiški smogikai iš tiesų yra prieš fašizmą kovojantys „gerieji ukrainiečiai“, kuriems Maskva privalo padėti.
Eilinį sykį nusisukdama nuo laisvos visuomenės ir ekonomikos kūrimo bei pažangos Rusija tampa tuo, kuo buvo visada – ginkluota siauro mąstymo valstybe, kurioje įsišaknijęs politinis absoliutizmas.
Maža to, neseniai susitikime su istorikais V.Putinas pareiškė, jog nėra blogas Molotovo-Ribbentropo paktas, kurį sudarė nacių Vokietija ir Sovietų Sąjunga, taip pasidalydama Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Nereikia pamiršti, kad didelė Rusijos visuomenės dalis kartais su atvira panieka žiūri į liberalias Vakarų vertybes ir laisves bei aiškina, kad Rusijai neva reikia „ypatingo, rusiško raidos modelio“.
Eilinį sykį nusisukdama nuo laisvos visuomenės ir ekonomikos kūrimo bei pažangos Rusija tampa tuo, kuo buvo visada – ginkluota siauro mąstymo valstybe, kurioje įsišaknijęs politinis absoliutizmas.
