Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas penktadienį dalyvaus atminimo ceremonijoje šio rytinio miesto simboliu tapusioje XVII a. Švč.Mergelės Marijos bažnyčioje, kuri per bombardavimą buvo sulyginta su žeme, o vėliau atstatyta.
Barokinis Drezdenas, laikomas vienu iš Europos architektūros perlų ir vadinamas Florencija prie Elbės, ilgai neatstatinėjo sugriautos bažnyčios, įgijusios karo memorialo statusą, bet po Vokietijos pakartotinio suvienijimo ji buvo atstatyta, panaudojus 8,4 tūkst. originalių plytų, ir prieš dešimtmetį vėl pašventinta.
1945 metų vasario 13-ąją Sąjungininkų bombonešiai pradėjo didžiulį 37 valandų reidą, o jų numestos padegamosios bombos Drezdene sukėlė milžinišką gaisrą, sunaikinusį didžiąją dalį miesto centro.
Miestas, iki tol beveik nepaliestas Sąjungininkų aviacijos kampanijos prieš nacistinę Vokietiją, tapo karo siaubo simboliu, nors kai kurie kiti, tokie kaip šiaurinis Hamburgo uostamiestis, buvo dar labiau nuniokoti.
Dresdeno bombardavimas, nusinešęs apie 25 tūkst. žmonių gyvybių, pasak kai kurių kritikų, buvo strategiškai nepagrįstas, nes hitlerinė Vokietija jau buvo faktiškai nugalėta, o bombomis, regis, taikytasi labiau į civilius negu į karinius taikinius.
Ultradešiniųjų pažiūrų šalininkai daugelį metų išnaudodavo šios tragedijos metines, vaizduodami Vokietiją kaip auką.
Kasmečiai neonacių susibūrimai anksčiau sutraukdavo iki 6 tūkst. žmonių, o Dreszeno gatvėse būdavo rengiamos „laidotuvių eitynės“.
Tačiau pernai tose eitynėse buvo tik apie 500 dalyvių, taip pat buvo surengta didelė atsakomoji antirasistinė ir pacifistinė demonstracija.
Antifašistinių organizacijų šalininkai šiemet Dresdene ketina tradiciškai susikibti rankomis ir sudaryti gyvąją grandinę, pagerbdami didžiulio bombardavimo aukas, nors didelis ultradešiniųjų stovyklos susibūrimas neplanuojamas.
Drezdenas neseniai atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre dėl pernai spalį čia įsikūrusio „antiislamizacijos“ judėjimo PEGIDA, kuris kiekvieną savaitę išvesdavo į gatves tūkstančius protestuotojų.
Sausio pradžioje, po kruvinų islamo ekstremistų išpuolių Paryžiuje, PEGIDA eitynėse dalyvavo 25 tūkst. žmonių.
Bet vėliau šis judėjimas pakriko, atsistatydinus jo įkūrėjui, kai internete buvo paviešinta nuotrauka, kurioje jis pozuoja vaizduodamas nacių lyderį Adolfą Hitlerį. Iš PEGIDA taip pat pasitraukė daugelis kitų šio judėjimo lyderių.
