Trečiadienį britų nacionaliniam transliuotojo BBC radijui duotame interviu Graikijos vicepremjeras Teodoras Pangolas kritikavo Vokietijos poziciją dėl dabartinės Graikijos įsiskolinimo krizės, pridūręs, kad Atėnai taip ir nesulaukė deramų reparacijų dėl Antrojo pasaulinio karo.
„Jie išsivežė Graikijos auksą, laikytą Graikijos banke; jie išsivežė graikų pinigus ir niekada jų negrąžino. Šis klausimas turi būti iškeltas kada nors ateityje, – sakė Th.Pangalas. – Nesakau, kad jie būtinai turi grąžinti tuos pinigus, tačiau turėtų bent jau pasakyti ačiū.“
Graikiją trečiadienį paralyžiavo parai paskelbtas visuotinis streikas, peraugęs į protestuotojų susirėmimus su policija. Prieš kelias dienas žiniasklaida pranešė apie galimą Graikijos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame pagrindinę finansinė našta tektų Vokietijai.
Vokietijos URM atstovas spaudai Andreas Peschke atmetė Th.Pangalas komentarus, sakydamas, kad „diskusija apie praeitį visiškai nepadeda spręsti dabartinių problemų“.
Pasak jo, Vokietija iki 1960 metų Graikijai išmokėjo apie 115 mln. markių, o vėliau mokėjo kompensacijas nacių režimo priverstiniams darbams išvežtiems graikų darbininkams.
„Norėčiau paminėti, kad nuo 1960 metų Vokietija lygiagrečiai išmokėjo apie 33 mlrd. markių pagal dvišales ir ES (Europos Sąjungos) pagalbos programas“, – pridūrė A.Peschke.
Pasak apžvalgininkų, dėl tokių priekaištų Vokietija gali nuspręsti palikti Graikiją kapanotis iš krizės savomis jėgomis.
„Graikijai nederėjo prisijungti prie euro zonos, nes jie neatitiko kriterijų, o dabar, naudodamiesi euru, šantažuoja kitas Europos šalis, – Vokietijos ekonomikos instituto IFP vadovas Hansas Werneris Sinnas sakė britų dienraščiui „The Telegraph“. – Ne ES turi padėti Graikijai. Turime instituciją, labai patyrusią ekonomikos gaivinimo srityje – TVF (Tarptautinį valiutos fondą).“
Graikijos tarptautiniai įsiskolinimai šiuo metu yra apie 300 mlrd. eurų, o praeitais metais šalies biudžeto deficitas siekė 12,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
