Tai XIV amžiaus pabaigoje naudoti pirmieji lietuviški pinigai – denarai, pusgrašiai, grašiai. Manoma, kad pirmąsias monetas pradėjo kaldinti Jogaila ir Vytautas. Istorikai sako, jose vaizduoti kunigaikščių ar dinastijų heraldiniai ženklai – liūtas, dvigubas kryžius ar raitelis su kalaviju. Pastarasis vaizdavo valdovą, pasiryžusį ginti savo kraštą.
„Primityvi kaldinimo technologija buvo labai monetų. Tas mūsų raitelis, – tai jis joja į vieną pusę, tai joja į kitą pusę, tai jis laiko rankoje vietoj kalavijo laiko ietį kitame vaizde, vienoj vietoj raitelis mūsų žirgas sustojęs, kitoj šiek tiek judesyje jau yra“, – kalbėjo Lietuvos banko Pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius.
Pasak istorikų, XV amžiaus pabaigoje Vilniaus monetų kalykloje kaldintuose denaruose raitelis jau meniškesnis, pasuktas į kairę, šuoliuoja ant žirgo. Monetoje Lietuvos didžiosios kunigaikštystės herbas, virš kurio – kunigaikščio kepurė, pirmą kartą panaudotas 1547 metais.
„Dabar jau jam per 600 metų. Tai turbūt vienas seniausių Europos herbų, kuris galėtų konkuruoti su ereliu, liūtu ar kitais populiariais didžiųjų valstybių herbais, jis išlaikė istorijoje stabilumą, kaip ir Lietuva“, – teigė numizmatas Stanislovas Sajauskas.
Tarpukariu monetose naudotas dailininko Juozo Zikaro sukurtas šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu. Atkūrus nepriklausomybę, dailininkas Arvydas KaždaIlis pasiūlė specialiai monetoms pritaikytą herbo figūros raitelio vaizdą. Vytis liks ir Lietuvai įsivedus eurą – jis bus iškaldintas nacionalinėje monetos pusėje, kaip štai šių lietuviškų eurų pavyzdžiuose.
„Šiuo atveju mes kalbame apie maždaug 330 milijonų Europos gyventojų, kurie turės galimybę tuos lietuviškus eurus turėti savo piniginėse“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Paroda „Vytis: nuo lietuviško denaro iki euro“ Lietuvos banko rūmuose Kaune veiks iki birželio pabaigos.
