V.Landsbergio gimtadienio švenčių neatsimena ir jo šeimos bičiulė žurnalistė Liudvika Pociūnienė. Nors L.Pociūnienės tėvai ir Landsbergių šeima kartu švęsdavo kone visas metų šventes, tačiau gimtadieniai nebūdavo kuo nors išskirtiniai.
„Daug geriau atsimenu Jonines, kai iš kaimo kokią alaus statinaitę atsiveždavo tėvai“, – pripažįsta L.Pociūnienė.
Pasak jos, šeimų susiėjimuose nuolat būdavo gvildenamos Lietuvos istorijos temos, diskutuojama, kodėl įvyko okupacija, kalbamasi apie kultūrą.
„Mūsų namuose susitikdavo grįžę iš Sibiro inteligentai, labai dažnai būdavo kompanija ne vienos, o kelių kartų. Kartais vykdavo karšti ginčai. Mes vaikai įdėmiai klausydavomės suaugusių pokalbių. Gal todėl užaugus ir prasidėjus Sąjūdžiui mums nekilo klausimų, ką turime daryti“, – svarsto L.Pociūnienė.
Tėvų bendravimo kultūra, atsimena žurnalistė, persiduodavo ir į dvylikamečių vaikų žaidimus.
„Štai ko nors nepasidalinome ir imamės tėvų įdiegto „garbės kodekso“ – turi būti taip, o ne šitaip. Garbė buvo labai svarbu“, – atsimena L.Pociūnienė.
Persikrausčius į Vilnių, savaitgaliais pas L.Pociūnienę namuose Jaruzalėje buvo rengiamos „išvykos į gamtą“. Dar vėliau – L.Pociūnienė gelbėjo V.Landsbergiui „Sąjūdžio“ veikloje.
„Linkėčiau jam ir toliau tokios tiesios laikysenos. Nesulinkti po kritikos našta, nes jos sulaukia kiekvienas stiprus lyderis. Tiesios laikysenos ir ačiū už padarytą darbą“, – linkėjo L.Pociūnienė.
Diena, kai politika ir šeima atskirtos
Vytauto Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis savo tėvui per kiekvieną gimtadienį sukuria kokią nors netradicinę dovaną.
Štai 70-ojo gimtadienio proga V.V. Landsbergis savo tėvą nustebino savo sukurtu filmu „Visa tiesa apie mano tėvą“. Jame užfiksuotas sūnaus ir tėvo pašnekesys apie Dievą, meilę ir mirtį, įamžintos įvairios šeimos šventės.
Jau kelinti metai tėvuko gimtadienius švenčiame šeimoje, be politikų ir žurnalistų, – sako V.Landsbergio sūnus
75-ojo gimtadienio proga sūnus V.V.Landsbergis kartu su savo dukromis V.Landsbergiui nupiešė paveikslą. O kuo šiemet nustebins tėvą, paklausėme V.V.Landsbergio.
„Tradicija buvo ir liko – pačių pagamintos dovanos, ne pirktos, o sukurtos. Anūkai ir proanūkai piešia lipdo, o mes irgi šį bei tą sumąstome. Kartais filmą, kartais dainą“, – sako V.V.Landsbergis.
Tačiau, kokią staigmeną pateiks šįmet, jis neatskleidžia. Jis sako, kad dovanos yra tokia pat asmeniška zona, kaip ir pats gimtadienis.
„Kartais juk nesinori visiems viešai pasakoti, ką ir kodėl dovanoji mylimam žmogui. Taip daug sakralių dalykų gali pavirsti pigiais šou“, – aiškina jis.
V.V.Landsbergis teigia, kad tėvo gimtadieniai dabar – tik šeimos reikalas, kuriame nepageidaujami politiniai bičiuliai, nors anksčiau ir būta kitaip.
„Anksčiau gimtadieniai iš tiesų vykdavo su šiokiais tokiais politiniais prieskoniais. Paskui mudu su sese sukilome ir šiuos du reiškinius (bent vieną dieną metuose) atskyrėme – politiką ir šeimą. Dabar jau kelinti metai tėvuko gimtadienius švenčiame šeimoje, be politikų ir žurnalistų. Kalėdos bei Velykos irgi vyksta panašiai. Net Sausio 13-ąją tyliai papietauti susirenkam“, – šeimai skiriamu dėmesiu džiaugiasi įžymaus politiko sūnus.
V.Landsbergio šeimą papildžius vaikaičiams atsirado naujovių ir gimimo dienos šventėje. Dabar Lietuvos Nepriklausomybės architektui per savo gimtadienius dažniau tenka smagi proga pasakoti jaunajai kartai savo prisiminimus apie karą, pokarį, tarpukario laikus.
„Kartais tėvukas paskaito eilių. Vaikams labai patinka šitas:
jūroj žuvys iki kelių
tarp mažų mažų žuvelių
plaukiojo banginis
tokio mielo veido
gėręs ir ištinęs
jis fontaną leido“, – atvirauja režisierius.
Šiųmetės dovanos – vaikams
Europarlamentaro V.Landsbergio padėjėjas Andrius Tučkus sako, kad profesorius niekada savo gimtadienio nesureikšmindavęs. Eilinius gimtadienius padėjėjai paminėdavo V.Landsbergio namuose, prie pietų stalo.
„Gražina suruošdavo vaišes ir kukliai visi pasėdėdavom, pasikalbėdavome prie apvalaus stalo“, – pasakoja A.Tučkus.
Jo teigimu, ir dovanos profesoriui būdavo kuklios – svarbiau ir jo padėjėjams, ir pačiam V.Landsbergiui buvo šmaikštumas, originalumas nei finansinė dovanos vertė.
„Štai prieš kelerius metus padovanojome molinį žirgą su trim raiteliais ir sakėme, jog įsivaizduotų, kad čia mes jojame“, – su šypsena atsiminė A.Tučkus.
Anot jo, tik dabar jubiliejų proga V.Landsbergis ėmė rengti didesnes šventes politiniams bičiuliams. Šiemet jubiliejų su bendražygiais V.Landsbergis švęs Nacionalinėje filharmonijoje sekmadienį. Tačiau ir į šį pokylį svečiams A.Tučkus didelių dovanų neštis nepataria.
„Šiemet ir mes patys, ir kitiems svečiams siūlome užuot pirkus gėles ir knygas, pervesti ar paaukoti sekmadienį dovanai skirtą sumą į V.Landsbergio fondą. Iš jo bus teikiama parama patriotinės, krikščioniškos dvasios stiprinimui Rytų Lietuvos mokyklose. Manau, prasminga, visuomenei naudinga dovana bus“, – rekomenduoja A.Tučkus.
