Šios lietuvių gimnazijos klausimą ir būtinybę iškėlė „Lietuvių draugijos komiteto dėl karo šelpti“ posėdžio metu šio komiteto pirmininkas Antanas Smetona. Komitetas paskyrė lietuvių gimnazijos steigėjus: dr. Joną Basanavičių, Mykolą Biržišką, P.Gaidelionį. Gimnazijos vedėju–direktoriumi išrenkamas ir juo sutinka būti M.Biržiška. Gimnazija tuomet vadinta „Lietuvių gimnazijos kurso pamokomis“. To meto visuomenė, jas iš karto pradeda vadinti „Dr.J.Basanavičiaus, M.Biržiškos, P.Gaidelionio lietuvių gimnazijos kurso pamokomis“.
Per visą šimtmetį gimnazija išliko lietuviška. Pradžioje dirbo dauguma 1918 metų Vasario 6-osios akto signatarų, pirmieji šalies prezidentai, dvasininkai, kitos iškilios asmenybės. Joje mokėsi nemažai mokinių, kurie vėliau pasirinko dvasininkų, mokslininkų, švietimo, kultūros, visuomenės, politikos veikėjų kelią. Taip pat – Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, 1990 Kovo 11-osios akto signatarai.
„Atidarydami istorinę parodą. „Pirmosios lietuvių gimnazijos 100–mečio kelias“, pažvelgiame į 100 metų įvykius, lydėjusius Vytauto Didžiojo gimnaziją. Ši paroda yra suskirstyta laikotarpiais, kurie atspindi vis kitą tarpsnį, vyravusią politinę atmosferą, išlaikytą lietuviškumą. Paroda parengta bendradarbiaujant su Lietuvos valstybės centriniu archyvu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros institutu, taip pat ugdymo įstaigomis, kurios atsiskyrė nuo Pirmosios lietuvių Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ir buvo įkurtos naujai – Kunigaikštienės Birutės valstybinė mergaičių, dabartinė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija. Šios įstaigos, kaip ir Pirmoji lietuvių gimnazija, kartu mini 100 metų jubiliejų. Paroda tampa dar viena projekto „Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija–muziejus“ tęstinumo dalimi. Šio projekto tikslas yra, kad kiekviena gimnazijos erdvė būtų užpildyta vertinga istorine ir kūrybine medžiaga – gimnazijos bendruomenės, buvusių abiturientų eksponatais, meno dirbiniais“, – rašoma gimnazijos pranešime spaudai.
Pagerbdami buvusios Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės Matjošaitytės ir Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinės profesorės Marijos Gimbutienės–Alseikaitės atminimą, šių iškilių pasaulinio masto asmenybių vardai suteikti lietuvių kalbos ir literatūros kabinetui.
Atidarydami istorinę parodą. „Pirmosios lietuvių gimnazijos 100–mečio kelias“, pažvelgiame į 100 metų įvykius, lydėjusius Vytauto Didžiojo gimnaziją.
Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijai itin reikšminga 1944 m. laikraštyje Naujoji Lietuva išspausdinta pirmojo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vedėjo–direktoriaus, Lietuvos universiteto Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus ir Vilniaus universiteto rektoriaus, akademiko, profesoriaus Mykolo Biržiškos kalbos ištrauka, kurioje teigiama, jog „šiaip ar taip pasijautėme steigią kažką naują, tik atgaivinome jau kaip lietuvišką mokyklą 1803-1915 m. veikusią 1-ąją Vilniaus vyrų gimnaziją, kuri išaugo iš veikusios prieš tai 20 metų vadinamosios poskyrinės mokyklos, o šioji – dar iš Jėzuitinės kolegijos, kurios pradžia siekia 1570 m. Tad mūsų gimnazijos tradicijos yra labai senos, artinasi prie 375 metų ir siejasi su lotyniškuoju, lenkiškuoju ir rusiškuoju Lietuvos kultūros istorijos laikotarpiais. Tačiau 1915 m. pradėdama savo ketvirtąjį laikotarpį Vilniaus gimnazija nuo pat pirmųjų savo atgaivinimo dienų virto griežtai lietuviška, visus dalykus dėstoma lietuvių kalba.“
1921 m. Europoje ir Lietuvoje geopolitinė situacija buvo sudėtinga, todėl pirmosios Vilniaus vyrų gimnazijos likimas buvo neaiškus. Remiantis 1921 m. rugpjūčio 22 d. mokytojų tarybos posėdžio protokolu „Dėl gimnazijos vardo pakeitimo“, M.Biržiškai pasiūlius pakeisti pavadinimą ir gimnaziją vadinti Vytauto Didžiojo vardu, tam buvo pritarta, nes joje mokėsi ne tik berniukai, bet ir mergaitės.
1939 m. mišri Vytauto Didžiojo gimnazija buvo padalinta į dvi atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas, joms suteikti Vilniaus Vytauto Didžiojo valstybinės berniukų gimnazijos ir Kunigaikštienės Birutės valstybinės mergaičių gimnazijos vardai. 1940 m. pavadinimai vėl buvo pakeisti:Vilniaus I – oji vidurinė mokykla ir Vilniaus II – oji vidurinė mokykla, nors darbas tęsėsi abiejose gimnazijose: visi dalykai, išskyrus užsienio kalbas, mokyti lietuvių kalba.
Remiantis 1921 m. rugpjūčio 22 d. mokytojų tarybos posėdžio protokolu „Dėl gimnazijos vardo pakeitimo“, M.Biržiškai pasiūlius pakeisti pavadinimą ir gimnaziją vadinti Vytauto Didžiojo vardu, tam buvo pritarta, nes joje mokėsi ne tik berniukai, bet ir mergaitės.
1941 metais sugrąžinamas gimnazijos statusas, jos pervadinamos į Vilniaus I-ąją valstybinę berniukų gimnaziją ir Vilniaus II-ąją valstybinę mergaičių gimnaziją. 1946 metais Vilniaus II-ajai valstybinei mergaičių gimnazijai, suteikiamas poetės Salomėjos Nėries vardas. 1949 metais panaikinamas gimnazijų statusas. 1957 metais Vilniaus I–ajai vidurinei mokyklai suteikiamas rašytojo Antano Vienuolio vardas.
1999 metais Vilniaus Antano Vienuolio ir Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėms mokykloms sugrąžinamas gimnazijų statusas. 2003 metais Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija įsikuria naujose, daugelį metų statytose patalpose, adresu Augustijonų g. 8, Vilnius. 2005 metai ypač svarbūs, šiais metais įvyksta antrasis istorinis lūžis: rašytojo Antano Vienuolio vardas yra perduodamas naujai įsteigtai pagrindinei mokyklai, dabartinei progimnazijai. Pirmajai lietuvių gimnazijai sugrąžinamas Vilniaus Vytauto Didžiojo vardas.
