Artėjant Sausio 13-osios metinėms, portalas 15min.lt publikuoja šios knygos, kurią leidykla „Briedis“ išleido minint 20-ąsias tragiškų įvykių metines, fragmentus.
Knyga, pasak jos sudarytojo europarlamentaro V.Landsbergio, nesiekė galutinai atsakyti į klausimus, tenkančius teismo kompetencijai, joje tebuvo sudėstyti faktai – dokumentai, liudijimai, nuotraukos ir viešai pareikštos anų laikų mintys apie šalies užpuolimą bei valstybės gynimą. Jie ne tik sugrąžina į tą lemtingą naktį, bet ir atskleidžia priešistorę bei vėlesnius įvykius.
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ viršelis |
Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. sukėlė Kremliaus įniršį. Priešiškos jėgos šalies viduje kėlė nepasitenkinimą teisėta valdžia, grasė šalies vientisumui, Maskva net ėmėsi ekonominės blokados. Įtampa augo kone kasdien.
1991 m. sausio 4 d. Lietuvos Vyriausybė nusprendė trigubai pakelti kainas. Sausio 8 d. LKP(SSKP) šalininkai, jedinstvininkai, civiliais perrengti sovietų kariai šturmavo AT rūmus. Sausio 10 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paskelbė Lietuvai ultimatumą: „Tučtuojau atkurti SSRS konstituciją…“, bet AT jį atmetė. Sausio 11 d. sovietų kariuomenei užgrobus Spaudos rūmus neliko abejonių dėl ketinimų panaudoti jėgą.
„Agresija buvo parengta ir vykdoma 1991 m. sausio mėnesį, o naktis iš sausio 12-osios į 13-ąją tapo susirėmimo kulminacija, – knygoje rašo V.Landsbergis. – Pasaulis stebėjo, reagavo, pradėjo keistis. Laimėjo Sąjūdžio vykdoma demokratijos ir nepriklausomos valstybės nevilkinamo atkūrimo politika bei Lietuvos piliečių – tikrųjų dvasios piliečių – širdys, jų lemiama parama laisvės ir žmogaus orumo idealams. Pralaimėjo primityvi sovietų smurto politika, skelbusi komunistų diktatūros „amžinybės“ mitą.“
Politiko žodžiais, tai paliko gilių žaizdų, padarė skaudžių nuostolių Lietuvai ir jos žmonėms. „Galiausiai – arba pirmiausia – tai buvo nusikaltimas tarptautinei ir humanitarinei teisei bei elementariam žmoniškumui, kai svetimos šalies kariškiai žudė beginklius civilius.“
***
Valdžios uzurpatorių politinio biuro posėdis
1989 11 09
Maskva
M.Gorbačiovas. Iki švenčių susitikinėjau su Estijos ir Latvijos atstovais. [1990 m. sausio pradžioje M. Gorbačiovas atvyko ir į Lietuvą.] Jie jaučia, kad nėra kur dėtis, reikia išeiti iš SSRS. Jokios pastangos gauti respublikinę ūkiskaitą neduos jiems savarankiškumo. Taip jie mano. Todėl, kad Centras nepasirengęs duoti tikro savarankiškumo, taigi ir tikros ūkiskaitos.
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Karikatūra |
Viena vertus, tai šantažas. Bet mes turim laikyti iniciatyvą savo rankose. /.../
Respublikose mus jau puola ir dėl kalbos, ir dėl pilietybės problemų. O kur mes? Reikia formuoti bendrasąjunginę sąmonę, bendrą santarvę, įrodinėti ir įrodinėti, kad atsiskyrimas gresia labai dideliais dalykais. Televizija turi kasdien ginti ir propaguoti mūsų platformą. Įtikinėti, kad mes pasiryžę žengti žingsnį, ir kad tas žingsnis esmingai ves į nacionalinių klausimų sprendimą. /.../
Čia daug pasakyta nerimo žodžių. Ar neperdedame? Ar tikrai jau tokia padėtis, kad reikia šauktis: gelbėkit? [„Kričiat karaul“ – metafora „šauktis sargybinių“. 1991 m. rugpjūtį būtent pasišaukė.] Ne? – Ne. Na, tuomet veikti. Apibendrinti visa, kas kalbėta šiame Politbiure ir nustatyti liniją. Kol kas pabaltijiečiai primeta mums logiką, o ne mes jiems. O atsiskyrimo problema – tai ne vienos respublikos problema, tą problemą spręs visa šalis. [Po dvejų metų tai ir įvyko: 1991 m. gruodį SSRS buvo panaikinta.]
Pagal „M. Gorbačiovo archyvų“ publikaciją: lrytas.lt, 2011 12 01
Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto pirmininko įsakymas
1990 03 10 [Tai – diena, kai Vilniuje jau rinkosi demokratiškai išrinktoji Aukščiausioji Taryba, prasidėjo jos darbas.] Nr. 002
Vilnius
Apie Lietuvos SSR KGB greitojo reagavimo grupių (GRG) sudarymą
Atsižvelgdamas į operatyvinės padėties respublikoje komplikavimąsi ir pagal SSRS KGB įsakymą Nr. 00180 – 1982 m. ir SSRS KGB nurodymu T Nr. 02122219
įsakau:
1. Sudaryti centrinio aparato, KGB Kauno m., Klaipėdos m. ir Lietuvos jūrų baseino, Panevėžio ir Šiaulių miestų skyrių greitojo reagavimo grupes, skirtas lokalizuoti ir užkirsti kelią priešo specialiųjų tarnybų ir priešiškų elementų teroristinėms ir kitokioms ekstremistinėms akcijoms, taip pat užtikrinti Komiteto pastatų, kitų objektų, operatyvinių dokumentų, bendradarbių ir jų šeimų narių apsaugą ir gynybą.
 |
| Lietuvos ypatingasis archyvas/V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/LSSR Valstybės saugumo komiteto pirmininko Įsakymas Nr. 002 „Dėl Lietuvos SSR KGB greitojo reagavimo grupės (GRG) sukūrimo“ |
2. Paskirti:
centriniame aparate:
GRS vadu [komandirom] – pulkininką Ramanauską A.J., Tarnybos „Z“ [Diktatūroje paradoksaliai pavadinta „konstitucinės santvarkos apsaugos („zaščity”) tarnyba”.] 2) viršininko pavaduotoją;
GRS vado pavaduotoju saugumo ir gynybos klausimais – papulkininkį Butyliną E.K., 6 skyriaus viršininko pavaduotoją;
GRG vado pavaduotoją specialiosioms operacijoms – papulkininkį Volkovą M.J., skyriaus viršininko pavaduotoją – 4 skyriaus 1 padalinio viršininką;
GRG štabo viršininku – majorą Demidą E.A., Lietuvos respublikinės „Dinamo“ tarybos vyresnįjį instruktorių (atleidžiant nuo tarnybinių pareigų):
atsakingais už specialųjį GRG rengimą – majorą Svetkovą V.P., 4 skyriaus 2 padalinio viršininką; majorą Matimaitį B.A., Tarnybos „Z“ 2 skyriaus 4 padalinio vyresnįjį operatyvinį įgaliotinį;
atsakingais už GPG šaudybos rengimą [strelkovuju podgotovku] – kapitoną Švenčionį V.I., Kadrų skyriaus 1 padalinio vyresnįjį operatyvinį įgaliotinį; kapitoną Lizūną K.L. [Lizunasa], Tarnybos „Z“ 2 skyriaus 1 padalinio vyresnįjį operatyvinį įgaliotinį;
atsakingu už GRG fizinį rengimą – vyr. leitenantą Michailovą A.A., Lietuvos respublikinės „Dinamo“ tarybos instruktorių;
atsakingu už operatyvinę dokumentaciją – vyr. leitenantą Vainauską A.A., operatyvinio-techninio padalinio 3 grupės ekspertą;
atsakingu už neatidėliotinų tardymo veiksmų vykdymą – justicijos kapitoną Stepučinską A.A., Tardymo skyriaus 2 padalinio vyresnįjį tardytoją;
atsakingu už ryšių užtikrinimą – kapitoną Abramavičių V.P., Vyriausybinio ryšio skyriaus 4 grupės inžinierių;
atsakingu už medicinos pagalbos teikimą – medicinos tarnybos majorą Ivachnenką G.I., tarnybos viršininko pavaduotoją – ligoninės viršininką – Karinės medicininės tarnybos gydytoją;
į GRG sudėtį įtraukti : vyr. leitenantą V.P. Bielinį; kapitoną N.P. Guzejevą; vyr. leitenantą A.J. Ivanovą; papulkininkį I.S. Žukovskį [!]; kapitoną G.V. Žuravliovą; majorą S.I. Terechiną; majorą A.P. Baranauską; kapitoną S.S. Šinkariovą; leitenantą G.A. Dapkevičių; vyr. leitenantą S.A. Šablą; vyr. leitenantą A.I. Andrijauską; vyr. leitenantą D.V. Bleifertą [Bleifiartasa]; kapitoną V.V. Praką [Prakasa]; vyr. leitenantą T.M. Juselį [Juselia]; majorą M.S. Skarulskį; kapitoną E.I. Balcevičių; majorą J.A. Izgorodiną; vyr. leitenantą V.V. Ryžankovą; kapitoną P.B. Falką; majorą O.L. Tatarinovą; kapitoną S. B. Veštartą [Veštartasa]; vyr. leitenantą V.N. Ginką; vyr. leitenantą V.G. Morozovą; kapitoną V.N. Pustovalovą; justicijos vyr. leitenantą S.J. Šimkų; majorą A.I. Urbonavičių; vyr. leitenantą Z.A. Raulinaitį; majorą S.K. Balzarį [Balzarisa]; majorą V.T. Tarasevičių; majorą S.F. Jarmolį [Jarmolisa]; kapitoną J.A. Likšą; vyr. leitenantą S.M. Pacharevą; vyr. leitenantą V.N. Kozlovą; kapitoną A.A. Begrincevą; kapitoną S.I. Perekrestovą; vyr. leitenantą I.N. Lebedevą; vyr. leitenantą V.V. Moisevičių.
KGB skyriuje Kaunui ir KGB skyriuje Klaipėdai ir Lietuvos jūrų baseinui greitojo reagavimo grupes sudaryti po 20 bendradarbių; Šilutės ir Panevėžio miestų skyriuose – po 10 bendradarbių.
3. Šio įsako 1 punkte nurodytas užduotis spręsti pasitelkiant:
– Ignalinos rajono skyriuje, Druskininkų miesto skyriuje, Varėnos, Kaišiadorių, Molėtų, Trakų, Ukmergės, Švenčionių ir Širvintų rajonų skyriuose – GRG centrinio aparato jėgas;
– Alytaus miesto skyriuje, Marijampolės miesto poskyryje, Vilkaviškio, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Prienų, Raseinių, Šakių ir Jurbarko rajonų skyriuose – KGB Kauno skyriaus GRG jėgas;
– Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Tauragės, Šilalės, Šilutės rajonų skyriuose – KGB Klaipėdos ir Lietuvos jūrų baseino skyriaus GRG jėgas;
– Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Telšių rajonų skyriuose – Šiaulių m. skyriaus GRG jėgas;
– Utenos rajono skyriuje, Anykščių, Biržų, Zarasų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų poskyriuose – Panevėžio m. skyriaus GRG jėgas.
4. Komiteto padalinių viršininkams padaryti atitinkamus pakeitimus funkcinių pareigų paskirstyme atsižvelgiant į jų bendradarbių įjungimą į GRG, užtikrinant GRG narių pasirengimo ir iškeltų užduočių vykdymo sąlygas ir atestacijose išryškėjusius rezultatus.
5. Lietuvos SSR KGB įsakus Nr. 0137, 1948 m. liepos 26 d., ir Nr. 0153, 1987 m. rugsėjo 22 d., laikyti netekusiais galios.
Komiteto pirmininkas pulkininkas R. Marcinkus
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo /Iš rusų k. vertė V. Landsbergis/
***
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos prezidento įsakas
Dėl papildomų priemonių užtikrinant tarybinių piliečių teises saugant TSR Sąjungos suverenitetą Lietuvos TSR teritorijoje
1990 03 21
Prieštaraujant neeilinio trečiojo TSRS liaudies deputatų 1990 m. kovo 15 d. nutarimams Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė toliau priiminėja įstatyminius aktus pažeidžiančius tarybinių piliečių teises ir TSR Sąjungos suverenitetą.
Įsakau:
1. TSRS Ministrų Tarybai, Lietuvos SSR vietinių liaudies tarybų vykdomiesiems ir valdantiesiems organams, teisėsaugos organams užtikrinti TSRS Konstitucijos reikalavimų ir TSRS įstatymų ginančių piliečių gyvenančių arba esančių Lietuvos TSR teritorijoje teises ir teisėtus interesus.
2. TSRS KGB pasienio kariuomenei imtis būtinų priemonių stiprinant TSRS Valstybinės sienos ruožą einantį Lietuvos TSR teritorija, užkertant kelią priešiškiems veiksmams pažeidžiant SSR Sąjungos įstatymus dėl TSRS Valstybinės sienos.
3. Laikinai sustabdyti TSRS 1975 metų liepos 23 d. “Nustatyti vieningą medžioklinių šautuvų įsigijimo, apskaitos ir saugojimo tvarką “ Nutarimo veikimą Lietuvos TSR ir uždrausti šaunamųjų ginklų pardavimą respublikoje.
Piliečiams gyvenantiems Lietuvos TSR teritorijoje per septynias dienas grąžinti vidaus reikalų organams dėl laikino saugojimo visus turimus šaunamuosius ginklus. TSRS Vidaus reikalų ministerijai atsisakius piliečiams atiduoti tokius ginklus užtikrinti jo poėmį. SSRS Gynybos ministerijai priimti iš vidaus reikalų organų paimtus iš piliečių ginklus ir užtikrinti jo saugojimą.
4. TSRS Užsienio reikalų ministerijai ir TSRS vidaus reikalų ministerijai sustiprinti užsienio piliečių įvažiavimo į Lietuvos TSR vizų ir leidimų išdavimo kontrolę. TSRS vidaus reikalų, TSR Sąjungos Prokuratūrai imtis atitinkamų priemonių užkertant užsienio piliečių esančių Lietuvos TSR teritorijoje užsienio piliečių buvimo TSRS teritorijoje taisyklių pažeidimus bei pagal įstatymą “Dėl teisinės Užsienio piliečių padėties TSRS” juos išsiunčiant iš šalies.
5. Šis Įsakas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.
***
SSRS Prezidento kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą
1990 03 31
Dabartinė Lietuvos vadovybė neklauso proto balso, toliau ignoruoja TSRS liaudies deputatų trečiojo neeilinio suvažiavimo sprendimą, vienašališkai vykdo veiksmus, kurie prieštarauja TSRS konstitucijai ir yra visos Sąjungos atžvilgiu atvirai provokuojantys bei įžeidžiantys.
Noriu dar kartą pareikšti, kad šis kelias pražūtingas, jis nuves tik į aklavietę.
Raginu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus įsisąmoninti šią tiesą, savo istorinę atsakomybę už Lietuvos liaudies – lietuvių ir nelietuvių interesus, jų saugumą ir gerovę, už demokratijos likimą visoje mūsų šalyje ir stabilumo likimą pasaulyje.
Siūlau tuojau pat Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje panaikinti priimtus neteisėtus aktus. Toks žingsnis atvers galimybes apsvarstyti visą iškilusių problemų kompleksą vieninteliu priimtinu pagrindu – remiantis TSRS Konstitucija.
M. Gorbačiovas
Publikuota: „Tiesa“, 1990 04 03
***
 |
| V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“ Iliustracija/Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio laiškas JAV prezidentui George'ui Bushui, išsiųstas 1990 m. lapkričio 16 d. |
Laiškas JAV prezidentui
1990 11 16
Vilnius
p. George Bush
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui
Pone prezidente,
SSSR didėja karinio perversmo grėsmė. Jeigu tai įvyktų, pasekmės Lietuvai ir demokratijai Lietuvoje būtų itin tragiškos, atsižvelgiant į specifinę sovietų komunistinių fundamentalistų neapykantą laisvės siekiančiai mūsų tautai.
Lietuvos teisių ir įvykusio apsisprendimo vėl būti nepriklausoma valstybe nepripažįsta dabartinė SSSR vadovybė, todėl juolab nepripažins bet kuri karinė chunta. Iš Vakarų demokratijų pusės Lietuva irgi dar nesulaukė pakankamai paramos, kuri galėtų sudaryti jai nors sąlygišką, dalinę diplomatinę apsaugą. Net dėl stebėtojų statuso CSCE ESBK susitikime tęsiasi abejonės, kurios gali vien paskatinti minėtas regresyvias ir agresyvias SSSR jėgas. [Taip ir įvyko: Baltijos šalių užsienio reikalų ministrams nebuvo leista net stebėti 1990 m. lapkričio mėn. 19-20 d., Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Viršūnių susitikimo Paryžiuje, o tai galėjo vien paskatinti SSRS agresyvumą.]
Todėl aš kreipiuosi į Jus, Pone Prezidente, su tiesioginiu prašymu: tuo atveju, jei valdžią Maskvoje užgrobtų kariškiai, tuoj pat pareikšti Jungtinių Valstijų vardu apie visišką Lietuvos Respublikos ir jos teisėtos valdžios pripažinimą, perspėjant, jog puolimas prieš suverenią Lietuvą bus vertinamas kaip tarptautinis agresijos aktas. [Jeigu iš Baltųjų rūmų būtų bent nutekinta informacija, kad tokia galimybė svarstoma, ji galėjo tapti Lietuvai apsauga ir nuo Sausio agresijos.]
Su pasitikėjimu ir pagarba,
Vytautas Landsbergis
SKAITYKITE TOLIAU: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kyla kainos, nepasitenkinimas auga (II)
