TAIP PAT SKAITYKITE: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: kaip Maskva reagavo į Lietuvos laisvės siekį ir Nepriklausomybės atkūrimą (I)
Debesys. Žvalgo signalai (1990 12 14/18)
• Penktadienį, gruodžio 14 d., pas Burokevičių buvo atvažiavę ir ilgai kalbėjosi su juo iš pradžių [K.] Zaleckas, o po to Jonas Bielinis, kuris beveik su dėkingumu priėmė kvietimą (greičiausiai [yra] formuojamos alternatyvios valdymo struktūros). [Veikiausiai tai būsimoji kolaborantinė, marionetinė vyriausybė. K. Zaleckas – komunistų partijos Vilniaus miesto organizacijos sekretorius; J. Bielinis – buvęs LSSR kultūros ministras.]
• 14 gruodžio duotas nurodymas duoti [= sukurti] ir išgarsinti pirmą pavyzdį, kai bus užpultas komunistas, kaip auka naujo įstatymo apie partijas.
• Nuo gruodžio 18 d. užantspauduojami sandėliai. LKP/SS užsiėmė turto perrašymu savo naudai, vyksta inventorizavimas.
• Naudžiūnas žino visą apsaugos schemą TV bokšte ir RTV.
• Įvykęs „kongresas“ turi tapti ta širma, kuri kaip „visos Lietuvos organizacijų ir partijų“ visuma gali būti panaudota pasirašant sutartį su TSRS (tai atitiktų Rubiko iškeltą mintį, kad visuomenėje atsiras tam sveikų jėgų). [„Sveikų jėgų“ sąvoką vartodavo ir SSRS jėgos struktūrų vadai V. Kriučkovas, B. Pugo, D. Jazovas ir pats M. Gorbačiovas, kai leido vykdyti karinę akciją prieš Lietuvą. – Žr. šios knygos p. 253. Alfredas Rubikas – buvęs Latvijos komunistų vadovas ir pučistas, teistas ir kalėjęs už tėvynės išdavimą. Dabar – Europos Parlamento narys.]
• „Pirmas, kuris kalbės per televiziją po savaitės muzikos, būsiu aš“, – pasakė Naudžiūnas.
• Jis persikėlė gyventi į Šiaurės miestelį ir kartu su su Šurupovu vadovauja visai LKP/SS veiklai, nes Burokevičius nuo pirmos IV suvažiavimo dienos [1990 12 17] sėdi ir dirba Maskvoje.
• „Dabar pats geriausias momentas perversmui, nes bazės pilnos, mes jas nufilmuotume, o parduotuvės tuščios; valdžia prispaudė prekes iki kainų pakėlimo, o mes paliksime senas, žemas kainas“, – pasakė Jermalavičius.
 |
| Romualdo Požerskio nuotr./Prie Aukščiausiosios Tarybos |
• Keturi po taikikliu.
• „RTV aukos“, – N – per 2 min. [Taip planuotas RTV pastatų puolimas su aukomis (kariškių?), apie kurias turės būti skelbiama po dviejų minučių. Teisėtai valdžiai nebus leista kreiptis į žmones.]
• „L[andsbergis] neturi skambėti“.
Slapta informacija, kurią iš patikimo asmens gaudavo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. Rankraštis, apie 1990 m. gruodžio 20 d.
***
V. Landsbergio pastabos vykstant į JAV, kad susitiktų su Prezidentu G.Bushu [Susitikimas Baltuosiuose Rūmuose įvyko 1990 12 10.]
Ši žiema bus sunki ir lemtinga. Be visa ko, mes susiduriame su konkrečiais prezidento Gorbačiovo grasymais.
Bet kurią pastangą jėga įgyvendinti Gorbačiovo antibaltiškus įsakus vertinsime kaip kaimyninės šalies užpuolimą. Tačiau tai nebus kaip 1940-aisiais, kai mus okupavo. Mes turime teisę gintis. /.../ [Politinis perspėjimas, kad Lietuva smurtui priešinsis – verčiau sudrauskit M. Gorbačiovą.]
Maskva ir kitos Rusijos dalys gauna skubią (emergency) pagalbą, ir aš noriu paklausti Vakarų vadovus: nejau jie ketina palikti Lietuvą be pagalbos?
Mūsų negąsdina, kad Baltijos problema nėra aukščiausias prioritetas Vakaruose. Mes jau išgyvenom beveik 50 metų didžiosios pasaulio dalies pamiršti... bet karas Persų įlankoje būtų mums labai pavojingas, nes tuomet niekas nepastebėtų mažo karo Baltijos regione ... ir tai būtų patogiausias metas sovietų intervencijai.
„US News and World Report“, 1990 12 17, p. 53. Iš pokalbio su Jeff Trimble, žurnalo Maskvos biuro vadovu, prieš V. Landsbergiui išvykstant į JAV.
***
Slaptai iš Maskvos [Pavadinimas duotas dabar. Toliau skyryba netaisyta.]
Ši informacija visiškai konfidenciali, gauta tik iš vieno šaltinio, bet įvykių raida rodo, kad ji gali būti tikra.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis |
Tik ką (1990 12 21, 17 val.) kalbėjausi su Estijos deputatu Jums žinomu V. Palmu. Pastarasis pasakė, jog prieš valandą kalbėjosi su Rusijos AT Pirmininku B. Jelcinu. Pokalbis vyko tik tarp jų dviejų, kambaryje apsaugotame nuo pasiklausymo. B. Jelcinas pareiškė, jog jis nutarė eiti „iki galo“, „va bank“. Žodžiu jis jau yra susiderinęs su Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachijos AT Pirmininkais, jog jie tarpusavyje pasirašo sąjunginę sutartį, taip kaip jie ją nori matyti. Faktiškai visiškai išstumdami į šalį M. Gorbačiovą su jo komanda, kuris, jų nuomone, jeigu norės išlikti, turės pradėti su jais derybas, bet jau jų sąlygomis. Numatoma sutartis terminuota, laikina. B. Jelcinas labai prašo, jog susidarius tokiai situacijai, mes jį palaikytume. Jo nuomone, prie šios keturių sutarties galėtų terminuotam laikui prisijungti ir kiti, tokiomis sąlygomis, kokias patys sau nustatys, t. y. jis nori, jog prisijungtų ir Lietuva, Latvija, Estija. B. Jelcinas įsitikinęs, jog tai yra visiems, tame tarpe ir jam „paskutinis šansas“. Tuo metu, kai vyko šis pokalbis su atitinkamais dokumentais į Kijevą jau buvo pasiųstas kurjeris. Veiksmas prasidės, jei Ukraina šiuos dokumentus pasirašys. [Veiksmas neprasidėjo (arba prasidėjo po dviejų savaičių kitur – Vilniuje), tad arba kurjeris nuvyko į Lubianką, arba Ukrainos vadovas delsė, nepasirašė dokumentų. 2011 11 22 Geteborgo konferencijoje L. Kravčiukas teigė tik girdėjęs apie tokius sumanymus, dokumento nematęs. Tačiau M. Gorbačiovo patarėjas A. Černiajevas rašo 1991 01 15 jau kaip faktą apie B. Jelcino sudarytą „keturių tarybą” su Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanu, kur „Centrui nėra vietos“ – M. Gorbačiovo archyvai. – lrytas.lt, 2011 12 23.]
Reikia labai gerai apgalvoti situaciją, kuri gali susidaryti, iš anksto apgalvoti kaip mes turėsime elgtis vienu ar kitu atveju.
Dar kartą kartoju, kad ši informacija visiškai konfidenciali, prašant informuoti tik Respublikos vadovybę.
Šį dokumentą siunčiu asmeniškai tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir laikinai einančiam Vyriausybės vadovo pareigas. [Šias pareigas premjerė, išvykdama į Vakarus, paprastai pavesdavo R. Ozolui.]
Su pagarba
E. Bičkauskas /ir parašas/
Maskva, 1990 12 21, 18 val. Mašinraštis, V. Landsbergio archyvas
***
Respublika pavojuje!
Jeigu Sovietų Sąjunga griebtųsi prievartos ir fizine jėga nutrauktų Lietuvos valstybės organų teisėtą veiklą, Respublikos žmonės kviečiami:
1. Visi piliečiai – laikytis nepaklusnumo ir nebendradarbiavimo su okupaciniais organais principų.
2. Nepalaikyti okupantų ir kolaborantų pastangų suteikti jų sudarytos valdžios organams bet kokį teisinį konstitucinį pagrindą.
3. Nedalyvauti jokiuose primestos valdžios rengiamuose referendumuose, mitinguose, rinkimuose, demonstracijose, susirinkimuose, taip pat jos organizuojamose šventėse.
4. Neremti okupantų ir kolaborantų leidžiamos spaudos.
5. Aktyviai palaikyti konspiracinę spaudą.
6. Savo darbu ir veikla saugoti kraštą nuo suirutės ir bado.
7. Imtis priemonių išsaugoti valstybinę ir istorinę reikšmę turinčius archyvus, ypač rezistencijos laikotarpio.
 |
| Alfredo Girdziušo nuotr./1991 m. sausis |
8. Nepasiduoti provokacijoms ir visur demaskuoti dezinformacijos skleidėjus.
9. Visų lygių deputatai ir Sąjūdžio veikėjai [turi] atsisakyti teikti parodymus okupacinei valdžiai, kaip neturinčiai teisinio pagrindo vykdyti teisingumą.
10. Teisėsaugos organai – nedalyvauti teisėtvarkos struktūrų darbe.
11. Nepamiršti, kad Lietuvoje galioja tik Lietuvos įstatymai ir nė vienas pilietis negali būti apkaltintas pagal Sovietų Sąjungos įstatymus, o jeigu tai būtų daroma, žinoti, kad šitai yra nusikaltimas Lietuvos valstybei.
12. Fiksuoti visus okupantų ir kolaborantų nusikaltimus: smurto atvejus, areštus, valstybinio, kolūkinio, asmeninio ir kitokio turto grobstymą, naikinimą, išvežimą.
13. Moraliai ir materialiai remti nukentėjusius nuo okupacinės valdžios represijų.
14. Padėti medikams teikti pagalbą nukentėjusiems nuo smurto ir represijų.
15. Priešintis švietimo ir kultūros sovietizavimui.
16. Religinių, tautinių švenčių ir kitomis progomis besąlygiškai reikalauti atkurti nutrauktą valstybinių demokratiškai išrinktų institucijų veiklą.
17. Kol nebus atkurta Lietuvos nepriklausomybė, visiems visuomeniniams judėjimams ir politinėms partijoms, palaikančioms Kovo 11-osios aktą, vengti tarpusavio konfrontacijos vardan bendro svarbiausiojo tikslo – okupacijos panaikinimo.
18. Rajonų ir miestų savivaldybės, Sąjūdžio tarybos ir grupės – numatyti, ko reikėtų imtis, ištikus dienai „X“.
Rezoliucija, priimta Vilniuje 1990 m. gruodžio 22 d. trijų lygių konferencijoje, dalyvaujant Sąjūdžio remtiems AT deputatams, savivaldybių deputatų atstovų tarybai ir Sąjūdžio Seimui. Egzempliorius su pabrėžimais – V. Landsbergio archyve.
***
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS N U T A R I M A S
Dėl kainų reformos įgyvendinimo
Atsižvelgdama į esamą politinę, ekonominę ir socialinę padėtį, į tai, kad Vyriausybė nepateikė konkrečios ekonominės programos ir nepakankamai parengė kainų reformos įgyvendinimo ir gyventojų papildomų išlaidų dėl kainų padidėjimo kompensavimo tvarką, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Nustatyti, kad, neparengus ir nepriėmus gyventojų realių nuostolių kompensavimo sistemos, kainų reforma yra negalima.
Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas
V. Landsbergis
Vilnius, 1990 m. gruodžio 29 d.Vilnius, 1990 m. gruodžio 29 d.
***
Iš JAV diplomatų Maskvoje 1991 01 03 pranešimo jų vadovybei
Bičkauskas, kuris anksčiau buvo susirūpinęs, kad sovietai ketina imtis naujos ekonominės blokados ar tiesioginio prezidentinio valdymo, įspėjo, jog situacijos Vilniuje „nereikia pernelyg dramatizuoti“. Lietuvos Aukščiausioji Taryba rengia susitikimą, kad nuspręstų, kokių žingsnių imtis, tačiau nemano, kad situacija yra krizinė ir neplanuoja siųsti atstovų į Maskvą kalbėtis su sovietų vadovybe. [Pranešimo kontekstas – kad sovietų smūgio laukiama pirmiausia Latvijoje. Ten kainos jau buvo pakeltos, kompensacijos žmogui po 66 rb. paskelbtos, bet dar neišmokamos. Tuo tarpu sausio 3 d. Lietuvoje krizinę situaciją reikėjo dar sukurti – Ministrų kabineto posėdis turėjo skubiai spręsti apie kainų pakėlimą be realių kompensacijų tik rytoj, penktadienį po pietų.]
Paskelbė „WikiLeaks“, o iš ten – „Delfi“ ir BNS 2011 09 17
***
Iš žvalgybos pranešimų (I)
Sausio 4 d.
Vakar Burokevičius ir Naudžiūnas buvo išvykę į karinį dalinį.
 |
| Kęstučio Vanago/BFL nuotr./1991 metų sausį ginti tuometės Aukščiausios Tarybos rūmų ir kitų svarbių pastatų rinkosi daugiatūkstantinės žmonių minios. |
Naudžiūnas žodžiais – iš jo aplinkos: paskutinis valdžios užėmimo terminas paskirtas sausio 15 d., naktį. [Karo pradžia Persijos įlankoje]
Parengtas kreipimasis į Gorbačiovą ir atsišaukimo tekstas į Lietuvą (Jermalavičius). Parengti ir jų diktoriai.
Pas Naudžiūną ant stalo pluoštas dokumentų TSRS įstatymo „Oб ocoбoм положении“, parengtų kabinti gatvėse.
Bus užimta apie 300 objektų, tame tarpe TV bokštas ir Televizija, Spaudos rūmai.
Tai daroma pasinaudojant nuotaikomis dėl kainų pakėlimo. [ Sausio 4 d. Vyriausybė jau padarė šį sprendimą, dar nepaskelbtą; tad žmonių nuotaikas LKP (SSKP) planavo avansu.] Po perversmo rengiamasi grąžinti kainas, bent dalį. Rengiasi filmuoti bazes, pilnas prekių, ir tuo sukompromituoti Lietuvos vadovybę.
/.../
Įvykiai Latvijoje – „oтвлекающий маневр“.
LKP/SS personalas bus iškviestas prieš 6 val[andas] iki valandos x. Vienas generolas pasakė, kad [Lietuvos valstybės] vadovai „saugomi“ visą laiką spec. tarnybos SSRS/LKP/SS.
Sausio 5 d.
Viską daro kariškiai, iš LKP/SS personalo surenkami tik popieriai.
Į Vilnių atvykęs Kašauskas – Pabaltijo apygardos laivyno admirolas; antras – Pilauskas ar Pilkauskas [Iš tikrųjų O. Pikauskas. P. Kašauskas – kontradmirolas, aukščiausias rangu ligi atvykstant V. Varennikovui.], desanto divizijos vado pavaduotojas. Šiandien į Maskvą išvažiavo Burokevičius.
Viskas vyks dieną: naudojant mass media bus (?) perskaitytas SSRS prezidentinis valdymas [=dekretas. Tai vyks] 9–10–11 dienomis. Klaipėdoje vyksta sąjunginių įmonių atstovų suvažiavimas. Ten vyksta Jermalavičius.
Trečiadienį, 16 val. [numatomas] mitingas prie AT – šalin parlamentą ir vyriausybę dėl kainų.
Iš žvalgybos pranešimų (I)
***
Karinių dokumentų aprašas. Suvestinė (II)
Pabaltijys, 1991 m.
91 01 05. Šeštadienis D~22 Vykdant Prezidento 90 m. 12.1 įsaką „Apie kai kuriuos aktus priimtus sąjunginėse respublikose gynybos klausimais dėl visuotinės karinės prievolės įstatymo ir pagalbą vietose Latvijos, Lietuvos, Estijos kariniams komisariatams sprendžiant iškeltus jiems uždavinius“ Gynybos ministras įsakė:
Užduoties vykdymui panaudoti [privleč] 7 oro desanto diviziją, 76 oro desanto divizijos 2 parašiutininkų desantininkų pulką ir 37 atskirąją oro desanto brigadą.
Baigiantis 91 01 08 sutelkti 234 parašiutininkų desanto pulką Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje.[Tą dieną kariškių manipuliuojama minia turėjo nusiaubti AT rūmus.]
Baigiantis 91 01 13, sutelkti 104 parašiutininkų desanto pulką Taline, 37 atskirąją oro desanto brigadą Rygoje. /.../ [T. y. užduotis nuo 1991 01 08 ligi 1991 01 13 turėjo būti jau baigta vykdyti.]
234 parašiutininkų desantiniam pulkui persibazuoti į Gaidžiūnų [= Gaižiūnų] aerodromą. [Kada ar iki kada – neaišku. Matyt, jau 1991 sausio mėn. 6 d. – žr. toliau.]
Sudaryti operatyvines grupes veiksmams respublikų ribose. Operatyvinių grupių vyresniaisiais paskirti:
Lietuvoje – generolą majorą V.A. Ovčiarovą, nuo Oro desanto kariuomenės [BДB] generolą O.M. Pikauską.
/.../
Gračiovo rezoliucija: „1. Štabo viršininkui – prašau imtis bendrojo vadovavimo. 2. Sudaryti operatyvinę grupę Oro desanto kariuomenės štabe. 3. Mano kabinete turėti darbo žemėlapį su padėties pasikeitimais ir pažymėta kovine ir skaičiaus sudėtimi [sostavom]. 4. Generolams Markovui ir Pikauskui pranešinėti kas dieną 18 00. Tinkamu laiku pranešinėti Generaliniam štabui“.
91 01 05 šeštadienis [Visi konkretūs nurodymai duodami iškart po 1991 01 04 K. Prunskienės vyriausybės sprendimo pakelti kainas, nors Lietuvoje jis dar nepaskelbtas.] – D~23 Nurodymas 234 parašiutininkų desanto pulko perdislokavimui 91 01.6 14.00 į Gaidžiūnus [Gaižiūnus] su tolesniu sutelkimu Vilniaus Šiaurės miestelyje. 104 parašiutininkų desanto pulkui 91 01 12 rytą savo eiga į Taliną.
91 01 05 šeštadienis – D~24 pranešimas apie pajėgų ir priemonių skyrimą 76 oro desanto divizijai nurodytos užduoties vykdymui. (234 parašiutininkų desantinis pulkas – 919 žm., 60 – БTT [šarvuotos tankų technikos], 36 – A/T).
91 01 05 šeštadienis – D~25 „Aprūpinti [dlia obespečenija] priverstinį šaukimą sutinkamai su SSRS Gynybos ministro įsakymu generolo leitenanto Pikausko sprendimu paskirti : du 7 oro desanto divizijos padalinius Panevėžio ir Šiaulių miestams.
du 242 Mokomojo centro padalinius Jonavos miestui.
Pasirengimas įvykdyti užduotis 91 m. 01 12 iš ryto.
91 01 05 šeštadienis – D~26 pranešimas apie pajėgų ir priemonių skyrimą 242 Mokomajam centrui įvykdyti iškeltą užduotį (150 žm., 10 šarvuotosios tankų technikos, 5 – A/T, 9000 tuščių [ir] 480 kovinių šovinių).
/.../ [Toliau išvardijami dokumentai su duomenimis apie pajėgas užduotims atlikti Rygoje, „pasirengimas 91 01 13 rytą“.]
91 01 10. ketvirtadienis – D~30 Generalinio štabo 91 01.5 potvarkio 312/1/03 pagrindu [Generalinio štabo potvarkis ką tik sužinojus apie Lietuvos Vyriausybės nutarimą kelti kainas.] (D~22) parengti planą sąjunginės reikšmės įmonėms Liet. SSR teritorijoje saugoti siūlau 91 01 11 rytą organizuoti ir įvykdyti 7 Oro desantinės divizijos objektų rekognoskuotę (rekognoscirovku) miestuose Kaune – „Pergalės“ PO, Valstybinio tiekimo urmo prekybos įmones (pram. bazes), tarpmiestinės telefono stoties, Panevėžyje – dujotiekį ir kompresorinę stotį, kompresorių įmonę „Auridą“ PO, „Ekrano“ fabriką, urmo prekybos įmones (univ. bazes), miesto ryšių mazgą.
242 УЦ – Elektrėnų m. – ГРЭС.
Jonavos m. – PO „Azoto“.
Apibrėžti būtiną karinio personalo, technikos ir ryšio priemonių kiekį, dalis ir padalinius, kuriems teks užduoties vykdymas, taip pat jų išdėstymo ir pamainų tvarką. Rezultatą pranešti Oro desanto kariuomenės operatyvinio skyriaus viršininkui iki 15.00, 91 m. 01 11.
91 01 10. ketvirtadienis – D~31 „Armiją mėgina įtraukti į kovą dėl valdžios arba neutralizuoti, susilpninti jos stabilizuojantį vaidmenį visuomenėje. Rekomenduojama analizuoti padėtį kariuomenėje, karinio personalo nuotaikas, darbo prieš neigiamą politinių partijų, visuomeninių judėjimų ir kitų grupuočių poveikį efektyvumą. Laiku išaiškinti kariškius, įstojusius į [kitas] politines partijas ir dalyvaujančius visuomeniniuose judėjimuose, dirbti su jais argumentuotą auklėjamąjį darbą“. [Dokumentų sąrašo pabaigoje nurodoma jų autorystė. Iš šioje publikacijoje pacituotų: D~1, Pikauskas – Ačialovui; D~22, Moisiejevas – Gračiovui; D~23, Sosiedovas – Podkolzinui; D~24, Sosiedovas – Podkolzinui; D~25, Podkolzinas – 7 oro desanto divizijos ir 242 Mokomojo centro vadams; D~26, 242 Mokomojo centro štabo viršininkas – Podkolzinui; D~30, Podkolzinas – 7 oro desantinės divizijos ir 242 Mokomojo centro vadams; D~31, Šliaga – cirkuliariškai; D~32, Podkolzinas – Moisejevui. Dokumentai naudoti ir kn.: M. Пустобаев, Хроника агрессии, Вильнюс, 1994.]
***
Nepriklausomybės partijos pareiškimas
1991 01 05
Dėl Vyriausybės kainų politikos
Šiandien Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė, nepaisydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kainų reformos įgyvendinimo“, per Lietuvos televiziją oficialiai pareiškė, kad atėjo kainų liberalizacijos momentas ir ekonominės reformos puolamoji stadija. Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintos naujos kainos daliai maisto produktų ir numatyta artimiausiu metu liberalizuoti, t. y. paleisti daugiau nei pusės viso Lietuvos prekių asortimento kainas. Atsižvelgdama į tai, kad:
– iki šiol neparengta ir nepatvirtinta Vyriausybės programa ir kainų reformos principai, kaip šios programos dalis,
– iki šiol Lietuvoje nesudarytos atraminės sąlygos rinkos ekonomikai, t. y. nėra pačios rinkos su pardavėjų konkurencija, o norima įvesti rinkos kainas ir, svarbiausia, valstybė neturi savo pinigų bei reikiamų bankų, tad negalės valdyti kainų kilimo,
– Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą, jog įstatymas dėl kainų įsigalios tik tada, kai Aukščiausiojoje Taryboje bus patvirtinta Vyriausybės kainų reformos programa,
– nei Baltijos šalyse, nei Tarybų Sąjungoje kainų reforma dar nevyksta, o jei ir vyktų, kainų skirtumus galima būtų išlyginti ir muitų tarifų, mokesčių bei tarpvalstybinių susitarimų pagalba,
– tokia „kainų reforma“ sukeltų didžiulį prekių kainų pakilimą, o monopolistų ūkis apiplėštų Lietuvos žmones,
– padidinus kainas vidutiniškai 3–4 kartus, kaip numatyta Vyriausybės projekte. Jau nutarta, gyventojų realios pajamos sumažėtų 2–3 kartus, nes žadama kompensacija jiems yra aiškiai nepakankama [Be to, kompensacija buvo žadama tik vėliau, kai iš pakeltų kainų atsiras iždo lėšų.], todėl didėtų mažiausias pajamas turinčių gyventojų nepriteklius ir skurdas,
– nesant jokių realių galimybių kompensuoti nuostolius indėlininkams dėl kainų padidėjimo, beturčiais taptų Lietuvos gyventojai, savo doru darbu susitaupę pinigų ir pasidėję juos banke,
– tokia „kainų reforma“ būtų posūkis iš kelio į politinę Lietuvos nepriklausomybę bei ūkio savarankiškumą atgal į Sovietų Sąjungą, bandant atlikti svetimos valstybės pinigų reformą,
– tokia Vyriausybės politika, beprasmiškai pablogindama Lietuvos žmonių materialinę padėtį, sukeltų pagrįstą jų nepasitenkinimą ir galėtų destabilizuoti Lietuvos politinę padėtį, Nepriklausomybės partija pareiškia, jog būtina:
Tuojau pat sustabdyti Vyriausybės veiksmus [Nepriklausomai nuo šio dokumento, 1991 m. sausio 6 d., sekmadienį, V. Landsbergis veltui laukė K. Prunskienės tikėdamasis ją perkalbėti, kad sustabdytų nutarimą dėl keliamų kainų.
Premjerės „puolamoji stadija tęsėsi. Nutarimą sustabdė tik AT savo 1991 01 08 posėdyje.], įgyvendinančius nepagrįstą kainų pakėlimą ir rinkos kainų įvedimą šiuo metu, kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų ir jos piliečių interesų.
Nepriklausomybės partijos tarybos pirmininkas V. Čepaitis
1991 m. sausio 5 d.
***
Romualdo Ozolo užrašai
1991 01 06, 09.17–11 val.
[…]
Buvo Eduardas. [Aprašoma vakarykštė diena, 1991 m. sausio penktoji, šeštadienis. Eduardas – tikriausiai Potašinskas, Lietuvos radijo ir televizijos inžinierius sąjūdininkas, teikęs žinių ir V. Landsbergiui.] Pranešė, kad sausio 15-tąją numatytas karinis perversmas Lietuvoje. [Be abejo, Kremlius planavo sinchroną su Persijos įlankos karo pradžia.] Matyt, su Gorbačiovo žinia. Ar jam neprieštaraujant. Naudžiūnas žino apie Čepaičio rengiamą perversmą [Apie rengiamą, jei iš tikrųjų, parlamentinį Vyriausybės nušalinimą, kurį autorius vadina perversmu. Toliau tas žodis vėl taikomas sovietų kariniams veiksmams, tačiau teksto pabaigoje – dar sykį politiniam Vyriausybės nušalinimui AT.] ir tuo pasinaudos. Gorbačiovui jau nuvežtas dokumentas, kurį jis paskelbs po perversmo. CK dirba generolų grupė, išspausdinti po perversmo kabinsiami atsišaukimai.
Popiet svarstėm ministerijų darbo, aparato darbo keitimus. O po visko pasilikom keliese ir pakalbėjom, kaip elgtis gresiančio perversmo akivaizdoje. Sinevičiui [A. Sinevičius – tuometinis prekybos ministras.] patarėm išmest į parduotuves pramoninių prekių, jų kainų kėlimą susiesim su kilimu Sąjungoje, kompensacijų dydį padarom didėjantį, o dėl kainų už maistą apkaltinu tarybų valdžią. Prunskienė per pietus taip ir nepasakė, kad kainos pakeliamos, tai pasakyti ji pavedė man!!! Aš žiūriu į ją, linksiu ir šypsausi. [...] Perėjom per miestą. Atsisveikindamas paprašiau, kad nepaliktų manęs. [Kai kurie ministrai, regis, buvo patekę į fanatišką priklausomybę.]
Namie ramu. Peržiūrėjom laikraščius su užuojautom, motina perskaitė, kas apie Džiugą. [Džiugas Ozolas buvo užmuštas Naujųjų metų naktį, sausio 4-ąją palaidotas.] Pažiūrėjom „Vremią“ ir „Panoramą“. Paskui gerai, kad neišjungiau Andrikienės ir Čepaičio. Vyriausybė nepakluso – įveda kainų pakėlimą neužtikrinus kompensacijos mechanizmo. [Vicepremjeras konstatuoja, kad Vyriausybė, kuriai ir jis priklauso, nepakluso AT 1990 12 29 nutarimui.] Nepriklausomybės partija renka konsultacinę tarybą. Kitaip sakant, skelbia perversmo pradžią.
R. Ozolas. Aušros raudoniai. Sugyvenimai arba 1990–1992 metų dienoraščių puslapiai. V., 2010, p. 156–157.
***
Iš V. Landsbergio 91 01 06 užrašų
Vyriausybės pareiškimas [radijo bangomis?]
Dėl kainų padidinimo...
„Kiek galima, apsaugoti gyventojų interesus...“
„Įmonės gali skirti didesnį atlyginimą“ – biudžetinių įmonių darbininkams iki dviejų kartų, [tai yra] [Sakinio pabaiga, kaip regis, yra V. Landsbergio komentuojamoji pastaba.] skatinti streikus, kitus reikalavimų būdus.
„Atsisakius dotacijų, skirtumas padengiamas (?!) kompensacijomis, pašalpų etc. sistema.“
_____________
Turėjo būti informacija. „Derinti su liaudim“.
_____________
„Dėl kainų reformos įstatyminio įgyvendinimo kalbės Aukščiausiosios Tarybos deputatai“.
_________________
Atrodo, žymėtasi klausantis radijo pranešimo apie Vyriausybės pareiškimą, kuris pasirodė išspausdintas tik 1990-01-08. Žr. toliau p. 48. Pabraukimai užrašuose. Taip pat – pavadinimas.
_________________
Atskirai pasižymėtos ir kai kurios naujosios kainos, Vyriausybės sprendimu įsigaliojusios 1991 m. sausio 7 d. rytą, nepaisant Aukščiausiosios Tarybos draudimo tai daryti nenustačius realios kompensacijų gyventojams sistemos.
baltas sūris – 7,20
varškė – 5,60
grietinė/0,2 – 1,44
kefyras (1 l) – 0,76
lietuviška duona – 1,72
bandelė – 0,72
V. Landsbergio archyvas
Deputatai svarsto
[V. Landsbergio pastabos rengiantis 1991 01 06 arba 1991 01 07 pasitarimui] [Greičiausiai, susitikimui su Jungtine Sąjūdžio frakcija, AT didžiausiąja.]
[gauti] Vyriausybės nutarimą dėl kainų pakėlimo –
[ir] posėdžio protokolą /01.04 data – gauta/ [Įrašyta vėliau, gavus dokumentus, nes 1991 01 04 Vyriausybės nutarimas dėl kainų nebuvo iš karto atsiųstas į AT. (Vis dėlto, kaip regis, ir vėliau gautas tik nutarimas.) Posėdžio Vyriausybėje protokolo arba nevesta, arba jis sunaikintas.]
+ Įmonių teisė [pakelti atlyginimus] – nebent [streikais] išplėština?..
+ Savivaldybių prievartavimas! – o E. Vilkas – apie [kainų] paleidimą...
***
Pozicija dėl centrų, (iš „kairės“) orientuotų į Centrą.
Sprendimas – Rytuose! = Grįžti... [Apie spaudimą („Ateities forumo“ ir LKP) grįžti dirbti SSRS parlamentinėse struktūrose. – žr. šios kn. p. 38.]
Performuoti delegaciją etc.
***
Dėl [Vyriausybės] santykių su AT perspektyvų –
į patą?
į konfrontaciją?
į atsistatydinimą?
= krizė valdžioje
[Ar] į reorganizaciją ir konstruktyvų sferų pasiskirstymą – bendradarbiavimą. [V. Landsbergio projektuota formulė, ieškant išeities iš kitų trijų išvardintųjų perspektyvų rato, kad neįvyktų valdžios krizė.]
Jungtinė Sąjūdžio frakcija pareikš nepasitikėjimą Vyriausybe.
Prašo, kad V. Landsbergis paaiškintų situaciją.
(2.) [Su Vyriausybės nariais]
K. D. Prunskienė [Nuo čia – pasitarimo su Vyriausybės nariais stenografiniai užrašai to paties (1) lapo paraštėse.] „Jei svarstytume su AT [kainų pakėlimą], dar ilgiau užsitęstų“ (= nuostoliai). „Reforma nevyksta, esame
suparalyžiuoti“.
Dobravolskas: “Kompensacijas gaus 54% Lietuvos gyventojų. Reikia kolektyvinių sutarčių įstatymo!!“ [Antrasis sakinys gal ir kieno nors kito.]
A. M. Brazauskas: „Šeimos išlaidose tik 50 % maistui. Eisim į laisvą rinką – bus laisvos kainos. Sudarys 60-70 % kainų masės“. „TV demagogija sukiršins Lietuvą galutinai. Visi dirbam Lietuvai, ne viena kuri partija“.
„Yra įstatymai – ko čia pliurpti“. [Šis sakinys galėjo būti ir E. Vilko, įrašytas (2) teksto rašalu po jo pavarde (1) tekste.]
„Blogėja santykiai su Tarybų Sąjunga, kai kas [tą] daro specialiai. Gamyba gali kristi trečdaliu. Žaliavų [iš ten] gaunam 80%“.
„AT neduoda produkcijos“. Monopolistai – bus monopolinės kainos.
Biudžetas: kompensacijoms [reikės] 1,2 milijardo.
Vyriausybė, Pram[onės ministerija] prašė, o Valstybinės įmonės įstatymas – liaujamės valdyti, sugriūna statybos trestai, apie 150–200 ūkių. Mokesčiai žemės ūkio įmonėms – nuostolingi! Įstatymai nelankstūs.
Bankinė veikla Lietuvoje uzurpuota. Pagrindiniai bankai naikinami. Kur komercinių bankų įstatymas? [Kritinės pastabos apie bankus galėjo būti ir ne A. Brazausko, o kieno nors kito.]
E. Grakauskas: Žemės ūkio mokesčių įstatymus parengė Vyriausybė.
V. Landsbergio stenografiškų užrašų lapas – pastabos sau ir ką kiti kalba, – užpildytas dviem kartais (1,2) skirtingu rašalu.
(2) – iš tradicinio pirmadieniais (šiuosyk 1991 01 07) AT Prezidiumo ir Vyriausybės pasitarimo, o (1) – anksčiau vykusiam deputatų pasitarimui, kai Vyriausybės 1991 01 04 nutarimas pakelti kainas, paskelbtas tik per radiją, jau darėsi žinomas.
SKAITYKITE TOLIAU: Vytauto Landsbergio knygos apie Sausio 13-ąją fragmentai: buvo net atsisveikinimo raštelis (III)
