Pasirodo, į pergalę Antrajame pasauliniame kare Didžiąją Britaniją vedęs politikas žavėjosi Islamu ir Rytų kraštais. Žavėjosi tiek, kad jo šeima nuogąstavo, kad jis gali nuspręsti tapti musulmonu.
1907 rugpjūtį parašytame laiške būsima W.Churchillio brolio žmona jam rašė: „Prašau neatsiversk į islamą; aš pastebėjau tavo polinkį į orientalizmą“. Ji taip pat paminėjo, kad W.Churchilio charakteryje ryškėja į pašą panašūs bruožai, ir britų premjerą ragino kovoti su potraukiu į islamą.
Ledi Gwendoline Bertie netrukus ištekėjo už W.Churchillio brolio Jacko. Jos laišką rado Kembridžo universiteto istorijos tyrinėtojas Warrenas Dockteris.
„W.Churchillis niekada rimtai nesvarstė apie atsivertimą, – mokslininkas sakė “The Independent„. – Jis daugiau ar mažiau buvo ateistas tuo metu. Tačiau jis labai žavėjosi islamo kultūra.“
W.Churchillis turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su šia religija, kai tarnavo britų armijoje Sudane ir per Krymo karą. 1907 metais laiške ledi Lytton jis rašė, kad norėtų būtų paša (paša – aukštas Osmanų imperijos garbės titulas).
Buvęs premjeras už uždarų durų net mėgo rengtis arabiškais drabužiais. Šiuo pomėgiu jis dalinosi su savo geru draugu poetu Wilfridu S.Bluntu. Tačiau Kembridžo mokslininkas mano, kad jo šeimai niekada nebuvo rimto pagrindo nerimauti dėl W.Churchillio tapimo musulmonu.
„Ledi Gwendoline Bertie nerimavo, nes W.Churchillis netrukus turėjo išvykti į turą po Afriką, ji taip pat žinojo, kad W.Churchillis vis susitikdavo su savo draugu W.S.Bluntu. Jis buvo pagarsėjęs arabistas, antiimperialistas ir poetas. Nors jie buvo draugai ir kartais vakarėliuose rengdavosi arabiškais drabužiais, jų nuomonės retai sutapdavo“, – aiškino W.Dockteris.
Nors jis neslėpė savo susižavėjimo islamu, W.Churchillis neatsisakydavo kritiško mąstymo – jis kritikavo musulmonų požiūrį į moteris ir teigė, kad religija gali paralyžiuoti visuomenės vystymąsi.
